TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos dviejų greičių dilema

2010 08 24 0:00
Nors rodikliai ir gerėja, J.C.Trichet neprognozuoja spartesnio euro zonos augimo.
AFP/Scanpix nuotrauka

"The Wall Street Journal" dar kartą grįžta prie "dviejų greičių" Europos idėjos, kiek stabdančios Europos Sąjungos pažangą. Tačiau, kaip galiausiai konstatuoja dienraštis, kai kalba pasisuka apie ekonomiką, skirtingas euro zonos šalių tempas išliks dar gana ilgai.

Šiuo metu Vokietija sėkmingai pagavo eksporto bangą ir jos ekonomika antrame ketvirtyje pasistiebė iki neįtikimų aukštumų - bendrasis vidaus produktas (BVP) paaugo net 8 procentais. Tai įspūdingiausias rodiklis nuo 1990-ųjų, kai susivienijo Vakarų ir Rytų Vokietijos. Didžiausioje Europos ekonomikoje sukasi pelnas ir darbdaviai papildomai samdo žmonių arba prideda valandų tiems, kurie dirbo pusę etato. Ir visa tai - tik dėl griežto biudžeto balansavimo, prie kurio ranką pridėjo kanclerė Angela Merkel.

Tačiau Vokietija - dar ne visa euro žemė. Lengva pamiršti vadinamuosius periferinius kraštus (Graikiją, Ispaniją, Airiją ir Portugaliją), tačiau jų BVP kartu sudėjus prilygsta Vokietijai. Ir jos yra pakliuvusios į bėdą. Graikiją yra apėmęs ekonominis nuosmukis: antrajame ketvirtyje jos ekonomika susitraukė 6 proc.; Ispanija ir Portugalija paaugo mažiau nei vienu procentu.

Pikas jau pasiektas

Nepaisant bendro euro zonos augimo, prognozės išlieka pesimistinės. Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude'as Trichet mano, kad iki metų pabaigos ekonomika bus "kur kas mažiau dinamiška", jo prognozuotojai geresnius rezultatus vadina "laikinu efektu", o "Standard & Poor" teigia, kad "Europos augimas piką pasiekė šių metų viduryje".

Vokietijos eksportuotojai neišvengiamai susidurs su kliūtimis, didindami išvežamų prekių skaičių, ypač jei euras išliks maždaug tokiame pačiame lygyje. Augimas Kinijoje, svarbioje rinkoje, lėtėja, nes režimas mėgina išvengti perkaitimo. Kita svarbi eksporto rinka - Amerika - taip pat sumažino apsukas: kai kurie ekonomistai prabilo apie galimą smukimą po trumpo augimo, o Federalinės valdytojų tarybos pareigūnai šnabžda apie japoniško stiliaus defliaciją. Jungtinės Karalystės augimo tempai gana padorūs, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad juos pakirs naujosios vyriausybės žadamos taupymo priemonės.

Sulėtėjus eksporto augimui, vis didesnė našta kraunama ant euro zonos vartotojų, kurie šiuo metu - ne itin žvalūs. Ekspertų teigimu, Prancūzijoje, antroje pagal dydį euro zonos ekonomikoje, augimas išlieka "perdėm anemiškas", tad naujų darbo vietų privačiame sektoriuje tikėtis nereikėtų. Nuo nuolatinio taupymo pavargę prancūzai pravėrė pinigines kiek plačiau, tačiau antroje metų pusėje mažmeninė prekyba neturėtų augti daugiau nei 1 procentu. Ir iš tiesų, palyginti su geguže, kai įvairių gėrybių buvo parduota 0,6 proc. daugiau, birželį šis rodiklis krito 1,4 procento.

Vokietijos prekių griebti nežada ir periferinės valstybės. Graikijoje mažai vartotojų norėtų kokio mersedeso, Ispanijos ekonominis augimas baigsis kartu su vasaros sezonu, o airiai vis dar kapstosi iš didžiulės deficito duobės. Tuo metu ir patys vokiečiai gali būti pavadinti tik "atsargiais vartotojais".

Didelės bankų bėdos

Neišspręstos išlieka ir finansinės periferinių valstybių bei euro zonos bankų problemos. Graikų, airių, portugalų skolos vis akivaizdžiau skiriasi nuo vokiečių skolų, o stresinio testavimo įkvėptas pasitikėjimas, kad euro zonos bankams pavyks suburti reikiamą kapitalą, pamažu blėsta. Airijos vyriausybei prie 14,3 mlrd. eurų teko pridėti dar 10 mlrd. eurų, kad pagelbėtų bankui "Anglo Irish Bank Corp". Ispanijos bankininkystės sistema taip pat pateko į bėdą, mat nesugeba gauti finansavimo rinkoje. Liepą iš ECB Ispanijai teko skolintis didžiausią sumą iki šiol - 130,2 mln. eurų. Graikų, portugalų ir italų bankai taip pat lieka priklausomi nuo Europos centrinio banko.

Tad J.C.Trichet teks nuspręsti - važiuoti greitąja ar lėtąja juosta. Net ir bijodama infliacijos Vokietija skatina jį kiek pristabdyti. Tuo metu Vokietijos partnerės norėtų, kad bankininkas spaustų kiek tik gali ir toliau padėtų įklimpusiems bankams, net jei tai ir reikštų pykčio tiradą iš dabartinės greičio matuotojos Angelos Merkel lūpų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"