TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos gimimo valanda išmušė prie Baltijos jūros

Birželio 30 dieną Vokietija baigia pirmininkavimą Baltijos jūros valstybių Tarybai. 

Baltijos jūra mus sujungia įvairiausiais būdais. Iš to gauname politinės, ekonominės, kultūrinės ir žmogiškos naudos. Daugeliui tai savaime suprantamas dalykas, bet dar neseniai buvo kitaip. 

Istorinė Hanzos sąjunga, be jokių išlygų, buvo modernios Europos idėjos pirmtakė, todėl galima sakyti, kad Europos gimimo valanda išmušė prie Baltijos jūros. Prekyba ir Magdeburgo teisių miestai anuomet driekėsi palei Baltijos jūrą nuo Pomeranijos iki Lietuvos ir pavertė Baltiją laisvės bei susitikimų jūra. Pirklių Hanza sujungė tautas ir nutiesė tiltus tarp kultūrų, kuriais ir šiandien naudojamės.

Tačiau iki 1989 metų Baltijos jūra dėl "geležinės" uždangos buvo "atskirties jūra". Šis regionas dėl šaltojo karo buvo vis labiau stumiamas į politinę Europos periferiją. Padėtis ėmė keistis tik tuomet, kai Lenkijoje prie Baltijos jūros gimė "Solidarumas" ir subyrėjo Sovietų Sąjunga, buvo suvienyta Vokietija, o Baltijos valstybės tapo nepriklausomos.

Prieš 20 metų Danijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Uffe Ellemannas-Jensenas ir Hansas-Dietrichas Genscheris ėmėsi iniciatyvos, kad būtų įkurta Baltijos jūros valstybių taryba, kaip tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Taip pavyko nugalėti netikrumą ir baimę, o Baltijos šalys ir Lenkija pasuko demokratijos ir rinkos ekonomikos keliu, buvo priimtos į Europos Sąjungą (ES).

Kai Baltijos jūros taryba pradėjo savo darbą, tik Vokietija ir Danija buvo ES narės, o dabar Bendrijai jau priklauso aštuonios Baltijos valstybės. Taip Baltijos jūros valstybių taryba tapo ne tik Europos integracijos varikliu, bet ir pagyvino pakrantės šalių kooperaciją. Šiandien galime sakyti, kad Baltijos jūros taryba tapo modeliu už regiono ribų.

Taryba tęsia senąsias Baltijos jūros tradicijas - tai ypač buvo akcentuojama, kai jubiliejiniais, įkūrimo 20-aisiais, metais jai pirmininkavo Vokietija. Ši šalis visą dėmesį sutelkė į energetinį saugumą ir konkurencingumo didinimą, taip pat stengėsi stipriau įtraukti Rusiją, kuriai perduos pirmininkavimą liepos 1 dieną. Vokietija daug dėmesio skyrė ir bendradarbiavimui švietimo bei kultūros srityse, nes labai svarbu įtraukti jaunąją kartą ir Baltijos jūrą paversti mokslo bei švietimo regionu, o prie to labai prisideda intensyvesni mokinių, studentų ir jaunimo mainai.

Regiono suartėjimas pirmiausia vyksta per žmonių bendravimą, todėl Vokietija ir toliau stengsis gerinti sąlygas plėtoti visuomenės kontaktus. Įvestas Lenkijos ir Kaliningrado srities pasienio rajonų bevizis režimas - svarbus regiono suartėjimo ženklas, palengvinantis vietos žmonių gyvenimą. Dabar laikas žengti kitus žingsnius plečiant bevizį režimą.

Mūsų modernizavimo iniciatyva pietryčių Baltijos jūros regione sutelkta į jaunimo mainus ir švietimą, nes taip sumažės raidos skirtumai ir bus labiau integruota Kaliningrado sritis. Didžiulė sėkmė - sukurtasis Baltijos jūros jaunimo parlamentas. Pirmą kartą per Baltijos jūros dienas Užsienio reikalų ministerijoje Berlyne galėjo susirinkti 100 jaunuolių iš visų Baltijos jūros valstybių ir pasidalyti su priimančiaisiais politinius sprendimus savo vizijomis bei idėjomis dėl Baltijos jūros erdvės. Mums labai reikia Baltijos jūros jaunimo tinklo, kurį sukurti stengiuosi jau ne vienus metus. Būtent jaunimas užduos klausimus dėl Europos ateities ir perims atsakomybę už bendrus Europos namus.

Jaunoji karta turi žinoti, kas istoriškai ir kultūriškai sieja mūsų tautas, todėl visai neseniai kaip Vokietijos-Lenkijos visuomeninio ir kaimyninio bendradarbiavimo koordinatorė kartu su Vokietijos federalinėmis žemėmis inicijavau Vokietijos-Lenkijos istorijos knygos išleidimą. Tikiuosi, kad vis daugiau abiejų šalių mokyklų šią puikią medžiagą naudosis per pamokose. Be to, remiu virtualios istorijos knygos, skirtos Baltijos jūros erdvei, leidimą.

Šio darbo jau ėmėsi "Academia Baltica" ir tikiuosi, kad prie projekto prisidės visos Baltijos jūros valstybės.

Daugiau Europos reiškia daugiau taikos, daugiau laisvės ir daugiau gerovės žmonėms. Baltijos jūra turi išlikti laisvės jūra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"