TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos gynybai - išbandymų metas

2013 02 12 8:56
Citata: Kai kurios Aljanso narės skeptiškai vertina daugelį NATO iniciatyvų. Tai paralyžiuoja Aljanso politinę ir karinę vienybę. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Ekonomikos krizė apkarpo Europos valstybių gynybos biudžetą. Dėl to žlunga nemažai NATO ir Europos šalių karinių iniciatyvų. Nepaisydamos šių problemų, Europos valstybių kariuomenės dalyvauja didelėse karinėse operacijose, o pačios valstybės išlaiko politinį svorį NATO aljanse.

Europos ginkluotosios pajėgos aktyviai veikia tarptautinėje arenoje. Prancūzijos kariuomenė vykdo kovos veiksmus prieš Malio šiaurinę dalį siaubiančius islamistus, o kitų Europos valstybių kovinės pajėgos padeda NATO kariams Afganistane ir Kosove. Tačiau nors karinės operacijos ir sėkmingos, Europos ir NATO šalių kariuomenės vis dar susiduria su tam tikrais sunkumais. Pagrindines problemas NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pristatė kasmetinėje 2012 metų NATO veiklos ataskaitoje.

Svarbiausi iššūkiai

"Europos gynybai ateina išbandymų metas", - sakė A.F.Rasmussenas. Jis pabrėžė, kad Europos valstybių kariuomenės susiduria su trimis dideliais iššūkiais. Pirmasis jų - ekonominis taupymas. "Ekonomikos krizė skaudžiai atsiliepė Europos kariniam sektoriui. Dauguma Senojo žemyno valstybių vyriausybių gerokai sumažino išlaidas gynybai", - guodėsi NATO generalinis sekretorius.

Antrasis iššūkis - kovinių operacijų Afganistane pabaiga. "Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir kitų NATO valstybių koviniai būriai greitai paliks Afganistaną. Dėl to daugelis šių valstybių nacionalinių pajėgų praras kariavimo patirtį. Tai skaudžiai atsilieps kariuomenės profesionalumui", - teigė A.F.Rasmussenas.

Jis paminėjo ir trečiąjį iššūkį - JAV prezidento Baracko Obamos administracijos norą, kad Europos valstybės pačios rūpintųsi savo saugumo našta. "Jungtinės Amerikos Valstijos - daugelio Europos valstybių saugumo garantas, tačiau JAV prezidentas norėtų, kad Europa kurtų savo gynybinius pajėgumus, o ne visą laiką glaustųsi po NATO skėčiu. B.Obamai patinka Prancūzijos ryžtingi veiksmai Malyje, tačiau jis pasigenda kitų Europos valstybių ryžtingumo", - teigė A.F.Rasmussenas.

NATO generalinis sekretorius paminėjo, kad Europos valstybėms vis dar reikalinga NATO parama.

"Operacija Malyje parodė, kad Europos žvalgyba dirba silpnokai. Be to, Europos valstybių kariuomenės susiduria su aviacijos problemomis. Europiečiai vis dar neefektyviai slopina priešo oro gynybą", - sakė A.F.Rasmussenas.

Didžiausios grėsmės

NATO generalinis sekretorius nurodė ir tris didžiausias grėsmes, kurios kyla 28 narių NATO aljansui. "Didėja technologinis atotrūkis tarp JAV ir jos sąjungininkių Europoje. Pačius naujausius ginklus visada turi JAV kariuomenė. Daugelis Europos valstybių neišgali jų įsigyti", - teigė A.F.Rasmussenas.

Jis taip pat mano, kad šis technologinis atotrūkis auga ir tarp Europos valstybių. "Naujųjų Aljanso narių ginkluotė ne visada atitinka NATO standartus. Joms reikia skirti daugiau lėšų kariniams pajėgumams tobulinti bei gynybai", - sakė NATO generalinis sekretorius.

A.F.Rasmussenas pabrėžė, kad trečioji grėsmė - vienybės tarp NATO narių stoka. "NATO kartais neveikia kaip vienas kumštis. Tai silpnina Aljanso karinį ir politinį potencialą bei mažina jo narių vaidmenį tarptautinėje arenoje", - sakė A.F.Rasmussenas.

NATO generalinis sekretorius paragino Aljanso valstybes kovoti su šiomis grėsmėmis ir daugiau pinigų investuoti į gynybos pajėgumus bei karinę ginkluotę. "Kai kurios valstybės nebegali mažinti nacionalinio gynybos biudžeto. Nors šiuo metu Europą kamuoja finansų krizė, tačiau gynyba ir saugumas turi išlikti Europos valstybių prioritetu", - sakė A.F.Rasmussenas.

Nepavykusios iniciatyvos

Didžiosios Britanijos karališkojo jungtinių pajėgų instituto gynybos grupės narys Jonathanas Eyalas pritaria NATO generaliniam sekretoriui ir teigia, kad Aljansą kamuoja vienybės stoka. "Kai kurios Aljanso narės skeptiškai vertina daugelį NATO iniciatyvų. Tai paralyžiuoja Aljanso politinę ir karinę vienybę", - sakė J.Eyalas.

Viena iš nepavykusių iniciatyvų - 2006 metais sąjungininkų priimtas įsipareigojimas išleisti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. "Tik trys Aljanso narės 2012 metais įvykdė šį įsipareigojimą. Keisčiausia, kad tarp šių valstybių buvo ir skolų krizės kamuojama Graikija. Kitos dvi valstybės - JAV ir Didžioji Britanija - kiekvienais metais rūpinasi savo gynyba ir tam skiria daugiau kaip 2 proc. BVP", - sakė A.F.Rasmussenas. NATO generalinį sekretorių labiausiai nuliūdino Ispanija. "Dėl prastos ekonominės padėties Ispanija gerokai sumažino gynybos išlaidas. 2012 metais ši šalis gynybai skyrė mažiau nei 1 proc. BVP", - pridūrė A.F.Rasmussenas.

Kita nepavykusi NATO iniciatyva - penktadalio gynybos lėšų skyrimas didelei karinei įrangai pirkti. "Tik 5 Aljanso valstybės - Prancūzija, Liuksemburgas, Turkija, JAV ir Didžioji Britanija - įvykdė šią iniciatyvą 2012 metais", - paminėjo NATO generalinis sekretorius.

Vidurio Europos politikos instituto Slovakijoje prezidentas Tomašas Valašekas mano, kad net neįvykdžiusios vienos ar kelių iniciatyvų NATO valstybės vis dar atlieka svarbų vaidmenį Europos gynybos ir saugumo politikai. "Olandijos ir Danijos kariuomenės - vienos profesionaliausių Europoje. Šių šalių ginkluotė moderni, o kariai sėkmingai dalyvauja tarptautinėse operacijose", - teigė T.Valašekas. Jis Aljansui pasiūlė naują iniciatyvą, pagal kurią karinio personalo darbuotojų atlyginimams ir pensijoms NATO valstybės turėtų išleisti mažiau kaip 50 proc. viso karinio biudžeto.

2011 metais pagal T.Valašeko pasiūlytą iniciatyvą geriausiai pasirodė Baltijos valstybė Estija, karinio personalo algoms ir pensijoms išleidusi tiktai 32,3 proc. šalies gynybai skiriamų lėšų. Nuo jos nedaug atsiliko Didžioji Britanija (35,7 proc.) bei JAV (41,4 proc.) ir Kanada (42,5 proc.). Prasčiausiai pagal šį rodiklį atrodė Belgija ir Rumunija, karininkų algoms išleidusios net po 80 proc. gynybai skirtų lėšų. Pietų Europos valstybė Italija karininkams išmokėjo beveik 75 proc. karinio biudžeto pajamų.

Karinis bendradarbiavimas

JAV ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis mano, kad Aljansui reikalinga NATO nepriklausančių šalių parama bei glaudesnis NATO ir šių šalių bendradarbiavimas. "Džiaugiamės, kad Austrija mums padėjo Kosove, o Australija - Libijoje", - sakė I.Daalderis. Ambasadorius pridūrė, kad koordinavimo ir vienodos techninės bazės stoka trukdo tolesniam bendradarbiavimui. "Švedija svariai prisidėjo kovojant su Muammaro Gaddafi režimu. Tačiau techninės kliūtys sutrukdė švedams įkelti svarbią informaciją į bendros NATO gynybos sistemos duomenų bazę. Dėl to vos nesužlugo operacija", - sakė I.Daalderis. Jis mano, kad ateityje tokių nesusipratimų pavyks išvengti ir visos bendros NATO ir Aljansui nepriklausančių valstybių karinės operacijos vyks sklandžiai.

"The Wall Street Journal", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"