TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos ir JAV bendradarbiavimo trikdžiai

2015 07 24 6:00
Jeanas-Claude'as Junckeris (kairėje) ir Barackas Obama atstovauja dviem stipriausioms Vakarų pasaulio galioms - Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms. military.com nuotrauka

Šiuo metu Naujojo Pasaulio (JAV) ir Senojo Pasaulio (Europa) santykiai tampa itin svarbia tema. Ją dar labiau aktualina tai, kad JAV kartu su susivienijusia Europa galima apibūdinti kaip vieną Vakarų pasaulį. Politikos apžvalgininko Viktoro Denisenkos straipsnyje, kurį publikavo portalas geopolitika.lt, aptariama, ar šis pasaulis iš tikrųjų yra vieningas.

Reikėtų pradėti nuo to, kad vienybės trūksta pačioje Europos Sąjungoje (ES). Šį teiginį dabar geriausiai iliustruoja Graikijos istorija. Tai, ką Atėnai bando pavaizduoti kaip „pasipriešinimą Briuselio diktatui“, iš tikrųjų gali tapti ne tik rimtu ekonominiu, bet ir politiniu išbandymu ES. Ne taip smarkiai, tačiau irgi pastebimai ES pozicijas silpnina stiprėjantys euroskeptikų judėjimai Vakarų Europos valstybėse, nevienareikšmiškai vertinami europinio politinio lauko žaidėjai, tokie kaip Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ar Prancūzijos kraštutinio dešiniojo Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen.

Susivienijusi Europa nesugebėjo deramai reaguoti ir į Ukrainos krizę. ES veikė gana atsargiai, lėtai įsibėgėjo. Esminis bandymas sureguliuoti pseudoseparatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje (kurį vertėtų tiesiai apibūdinti kaip Rusijos agresiją prieš Ukrainą) - Minsko susitarimai - realiai neveikia ir tik didina painiavą Ukrainos krizės istorijoje.

CŽV kalėjimai

Tokioje situacijoje Vakarų pasaulio flagmano vaidmuo ir vėl atitenka Jungtinėms Valstijoms. Negalima teigti, jog Vašingtonas tų pačių įvykių Ukrainoje kontekste reagavo daug sėkmingiau negu ES, tačiau JAV veikia ryžtingiau. Verta prisiminti ir tai, kad JAV yra pagrindinė karinė NATO galia ir šio bloko šerdis. Būtent Jungtinės Valstijos priėmė sprendimą dislokuoti savo pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje, Bulgarijoje bei Rumunijoje, reaguodamos į naujus jų saugumui kylančius iššūkius. Be to, Vašingtonas yra vaizduojamas kaip pagrindinis priešas propagandinėje Rusijos, įsukusios nestabilumo spiralę Rytų Europos regione, retorikoje.

Taigi JAV ir ES santykiai dabar ypač aktuali tema. Nuo jų iš esmės priklauso ir Vakarų pasaulio, kaip vienos geopolitinės galios, gebėjimas reaguoti į besikeičiančią globalią situaciją. Nors, atrodytų, Jungtinių Valstijų ir ES ryšius iš esmės galima apibūdinti kaip gerus ir partneriškus, čia irgi neapsieinama be konfliktinių situacijų. Susivienijusi Europa turi gana nemažai priekaištų JAV.

Visų pirma JAV ir ES (ar atskirų Bendrijos valstybių) santykius gadina įtarimai dėl amerikiečių Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptųjų kalėjimų Europoje. Ši istorija ne nauja, bet gana gerai atspindi Jungtinių Valstijų ir ES nesutarimus. Įtarimai dėl slapto CŽV kalėjimo, kuriame galėjo būti kalinami JAV sulaikyti asmenys, kaltinami terorizmu, palietė ir Lietuvą. Aiškaus oficialaus atsakymo, ar mūsų šalies teritorijoje buvo toks objektas, ar ne, nėra iki šiol. Gana miglotai kalbėta ir apie analogiškus objektus Lenkijoje bei Rumunijoje. Atrodo, tokie kalėjimai Europoje tikrai kurį laiką veikė, o Lenkija tai neseniai ir pripažino. Ši istorija, be abejo, pakenkė JAV ir Europos dialogui, tačiau ne taip smarkiai kaip kiti panašūs tarpusavio santykių trikdžiai.

Šnipinėjimo skandalai

Pleištą į Jungtinių Valstijų ir Europos santykius įkalė ir informacija, kurią pasisavino buvęs JAV nacionalinio saugumo agentūros darbuotojas Edwardas Snowdenas ir paviešino "WikiLeaks" svetainėje. Tie duomenys rodo, jog JAV šnipinėjo savo partnerius Europoje. Pirmas skandalas kilo prieš dvejus metus, kai buvo paskelbta informacija, kad JAV žvalgyba šnipinėjo aukštus Vokietijos pareigūnus, be kita ko, klausėsi ir šalies kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono pokalbių. Tai kuriam laikui rimtai atšaldė Berlyno ir Vašingtono santykius bei paveikė ES santykius su JAV.

Visai neseniai tokio pat pobūdžio skandalas sudrebino ir Prancūziją. Tos pačios „WikiLeaks“ duomenimis, 2006-2012 metais JAV klausėsi Prancūzijos prezidentų pokalbių ir kitais būdais rinko slaptą informaciją. Buvo klausomasi Prancūzijos lyderių Jacques'o Chiracko ir Nicolas Sarkozy bei dabartinio šalies prezidento Francois Hollande'o pokalbių. Atskleidus šiuos faktus, JAV ir Europos santykiai dar labiau nukentėjo. Prancūzijoje net pasigirdo raginimų suteikti politinį prieglobstį „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui, kuris pastaruosius trejus metus slapstosi nuo Švedijos teisingumo Ekvadoro ambasadoje Londone.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos kartu sudaro Vakarų pasaulio branduolį. / AFP/Scanpix nuotrauka

Vienas naujesnių skandalų kilo, kai pasklido informacija, kad JAV ir Vokietijos žvalgybos bendradarbiauja. Ne taip seniai tapo žinoma, jog vokiečių slaptosios tarnybos padėjo Jungtinėms Valstijoms šnipinėti Vokietijos teritorijoje. Dabar vokiečiai reikalauja atskleisti objektus, kuriuos Vokietijos federalinė žvalgybos tarnyba padėjo stebėti JAV nacionalinio saugumo agentūrai. Įtariama, kad Jungtinių Valstijų specialiosios tarnybos taip galėjo vykdyti pramoninę žvalgybą. Verta paminėti, jog nepasitenkinimą parodė ir JAV. Dėl Bundestago komitetui nutekintos informacijos apie slaptųjų tarnybų bendradarbiavimą JAV nebegali patikėti Vokietijai slaptų dokumentų, kalbama apie žvalgybų bendradarbiavimo apribojimą ar net bendrų projektų nutraukimą.

"Deutche Welle" tinklalapyje rašoma ir apie tai, kad Vokietijos specialiosios tarnybos padėjo JAV šnipinėti ne tik savo šalies teritorijoje, bet ir kitose Europos valstybėse. Manoma, jog buvo klausomasi Prancūzijos valstybės tarnautojų ir strateginių verslo struktūrų (pavyzdžiui, Europos aviacijos ir aeronautikos koncerno EADS, koncerno „Eurocopter“) pareigūnų. Visa tai nestiprina pasitikėjimo Jungtinių Valstijų tarnybomis.

Laisvosios prekybos zona

Dėl šlubuojančių JAV ir Europos Sąjungos santykių yra įstrigęs ir dvišalis susitarimas dėl laisvosios prekybos zonos. Pažymima, kad tai būtų didžiausia prekybos sutartis istorijoje: ji iš esmės sukurtų milžinišką bendrą rinką, apimančią 28 ES valstybes ir Jungtines Valstijas. Suprantama, tokiam susitarimui parengti ir įgyvendinti reikia laiko, daug pastangų, tačiau didžiausia kliūtis kol kas yra per mažas tarpusavio pasitikėjimas, kurį dar susilpnino minėti skandalai.

Tačiau naujojo šaltojo karo situacijoje (būtent taip, straipsnio autoriaus nuomone, galima būtų apibūdinti dabartinę geopolitinę padėtį) sąjungininkų nesutarimai gali kainuoti labai brangiai. O jų, kaip nesunku pamatyti, nors ir nesmarkiai, bet pamažu daugėja. Susivienijusi Europa Vašingtonu pasitiki vis mažiau.

Nėra skaidrumo - nėra pasitikėjimo

Galima padaryti dvi esmines išvadas. Pirma, JAV reikėtų susirūpinti savo santykiais su susivienijusia Europa. Akivaizdu, kad jiems trūksta skaidrumo, o dėl to automatiškai smunka pasitikėjimas. Kuo mažiau kils skandalų ir nesusipratimų, tuo lengviau bus partneriams plėtoti transatlantinį dialogą (kuris, tiesą sakant, labiau reikalingas Europai nei JAV). Nuo šio klausimo iš esmės priklauso Vakarų pasaulio vienybė ir jo gebėjimas reaguoti į aktualius iššūkius.

Taip pat reikia suprasti, kad Vakarų pasaulio vieningumą stengiasi ir toliau stengsis skaldyti tie, kurie mano, jog ši vienybė jiems pavojinga. Pirmiausia turima omenyje Rusija, kuri pateikia save kaip priešybę Vakarų pasauliui ir kuri kaip sugeba, taip su juo kovoja. Beje, straipsnio pradžioje minėta Ukrainos krizė yra šios kovos dalis. Maskva stengiasi nepaleisti Ukrainos iš savo įtakos zonos į, kaip ji įsivaizduoja, Vakarų pasaulio įtakos zoną. Viena tos kovos priemonių – antiamerikietiškumo kurstymas per Rusijos valdomus tarptautinius žiniasklaidos kanalus ir atitinkamų jėgų Europoje palaikymas. Maskva pirmiausia orientuojasi į savo nacionalistines jėgas, kurių veiklos pagrindas - pasipriešinimas „JAV kultūriniam imperializmui“. Tai iš dalies paaiškina, kodėl Rusija finansuoja M. Le Pen Nacionalinį frontą.

Bet kokiu atveju visa tai rimti iššūkiai JAV ir susivienijusios Europos santykiams, tačiau norisi tikėti, kad juos bendromis pastangomis pavyks sėkmingai įveikti. Tarpusavio nesutarimai yra prabanga, kurios šiandien Jungtinės Valstijos ir ES negali sau leisti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"