TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos kariuomenės silpsta, bet Rusijos grėsmės europiečiai vis dar nejunta

Reuters/Scanpix nuotraukos

Kai kurios pastarąjį dešimtmetį išlaidas gynybai mažinusios, konvencinę ginkluotę nurašinėjusios Europos šalys griebiasi už galvos: Rusijos agresija ir terorizmo grėsmė verčia sunerimti dėl saugumo. Švedija vieningai siekia didesnio krašto apsaugos finansavimo, Vokietija apgailestauja dėl savo pasenusios karinės technikos. Taip sako LRT Radijo korespondentės Vaida Meidutė-Strazdauskienė bei Vida Kaluza.

Pasaulio banko duomenimis, nuo 2000-ųjų Vokietijos krašto apsaugos finansavimas mažėjo 7 proc., Jungtinės Karalystės – 5 proc., o Švedijos gynybos išlaidos susitraukė beveik perpus.

Per šį laikotarpį Jungtinė Karalystė „atsikratė“ 47 proc. karo laivų, 68 proc. tankų, 31 proc. karinių lėktuvų. Nors Vokietijoje nuo 2000-ųjų 36 proc. padaugėjo karo laivų, iš 2809 tankų liko vos 322, šalis perpus sumažino karo lėktuvų skaičių.

Išsigando, bet specialistų išvados nusėdo į stalčius

Švedija paskutinį dešimtmetį vis mažindavo krašto apsaugos finansavimą, bet šis politikų požiūris pasikeitė po Ukrainos krizės ir Krymo aneksijos, pažymi LRT Radijo korespondentė Švedijoje V. Meidutė-Strazdauskienė. Pašnekovės teigimu, politinės partijos vieningai sutaria, kad dėl didėjančios Rusijos agresijos šaliai yra būtinas dosnesnis krašto apsaugos finansavimas. Išsiskiria tik požiūriai į tai, kas konkrečiai turi būti stiprinama.

„Spalio mėnesį vykęs incidentas su rusų povandeniniu laivu Švedijos teritorijoje parodė krašto apsaugos trūkumus, resursų ir kariškių praktinių įgūdžių nebuvimą. Per savaitę trukusias povandeninio laivo paieškas kariškiai pasigedo būtinos technikos, kurią anksčiau turėjo, bet dėl nuosekliai mažinamo finansavimo nebeturi. Specialistų išvados, kokios technikos šaliai trūksta panašių teritorinių pažeidimų atvejais, nusėdo krašto apsaugos vadovų stalčiuose, valstybiniams finansavimo sprendimams jokios įtakos neturėjo“, – teigia V. Medutė-Strazdauskienė.

Anot LRT.lt pašnekovės, 2015-ųjų finansavimą krašto apsaugai Švedijos vyriausybė padidino 680 milijonų kronų (72 mln. eurų), finansavimą palaipsniui didinti planuojama iki 2018 metų.

„Tai nėra drastiškas finansavimo didinimas, tačiau jis priklauso nuo Rusijos vykdomos agresyvios užsienio politikos. Didžioji dalis krašto apsaugos resursų skiriama Baltijos jūros regionui. Viešojoje erdvėje daugiausiai diskutuojama, kaip tą finansavimą protingiausia panaudoti – oro ar jūros karinė technika Švedijai pasitarnautų geriausiai. Galbūt naudingesnės būtų kariškių praktinės pratybos ir bendradarbiavimas su kitomis šalimis.

Netrūksta ir kaltinimų ankstesnėms vyriausybėms, kurios naiviai nutarė mažinti krašto apsaugos finansavimą, todėl dabar šalis skina karčius tokių sprendimų vaisius“, – komentuoja LRT Radijo korespondentė Švedijoje.

Dėl prastos ginkluotės – gėdos jausmas

LRT Radijo korespondentės Vokietijoje V. Kaluzos teigimu, Vokietijos viešojoje erdvėje didesnės diskusijos apie neigiamas nusiginklavimo pasekmes nėra. 51 proc. vokiečių netgi nepritaria vokiečių karių karo misijoms užsienyje. Šalyje, pasak pašnekovės, gan stiprios yra Kairiųjų (Die Linke) ir Žaliųjų partijos, kurios nepritaria ginklavimosi stiprinimui. Ginkluotės gausinimo nuostatos nebūtų itin populiarios ir dėl šalies praeities.

Kaip pastebi V. Kaluza, jei iš viso diskutuojama apie karines pajėgas, imama kalbėti apie ateityje galbūt reikalingą bendrą visų Europos šalių armiją, kuri veiktų šalia NATO ir būtų dar vienas saugumo garantas.

„Vokietijoje nėra didelės baimės, kad įžygiuos kokios nors šalies armija ir su ja reikės kovoti. Juntama daug didesnė teroro išpuolių, Islamo valstybės (ISIS) agresijos baimė. Ją sustiprino pastarojo meto įvykiai Prancūzijoje. Prisidėti prie ISIS išvyko ir nemažai vokiečių. Grįžę jie yra tarsi tiksinčios bombos. Tad vokiečiai supranta, kad su šia problema nepakovosi tankais ar bombomis, čia didelį vaidmenį vaidina slaptosios tarnybos, policija“, – sako pašnekovė.

V. Kaluza pažymi, kad 2014-ųjų rudenį Vokietijoje vyko gan plati diskusija apie prastą Bundesvero (Vokietijos ginkluotųjų pajėgų) technikos būklę. Gynybos ministrei Ursulai von der Leyen teko pripažinti, jog nemaža dalis technikos yra pasenusi, sugedusi arba jai netgi nebėra atsarginių dalių. Keletas naujos technikos užsakymų vis dar nėra išpildyta, jų terminai seniai pasibaigę, nors užsakymus vykdo vokiečių firmos.

„Dėl technikos būklės labai peikiama jau keletą metų šaliai vadovaujanti Krikščionių demokratų partija, skirianti gynybos ministrus. Netgi buvo tekę pripažinti, kad, reikalui esant, kai kuriuose sektoriuose Vokietija negalėtų išpildyti NATO įsipareigojimų. Šioje diskusijoje vokiečius turbūt labiau motyvavo gėdos jausmas nei noras geriau apsiginkluoti“, – kalba V. Kaluza.

Stebisi Baltijos šalių baimėmis

Pasak LRT Radijo korespondentės Vokietijoje, vokiečiai kalba, kad konfliktas (jie nevadina to karu) Ukrainoje yra beveik Europos širdyje, tačiau, kita vertus, jiems tai atrodo labai toli. Tik nedidelė vokiečių dalis susimąsto apie galimybę, jog Rusijos agresija galėtų pasiekti ir jų šalį: didžioji dauguma nemato reikalo bijoti Rusijos agresijos, laiko diplomatiją, pokalbius vieninteliu keliu, kurį šioje situacijoje reikia pasirinkti.

„Kalbant su žmonėmis, tenka išgirsti skeptiškų pasisakymų dėl Baltijos šalių baimės Rusijos atžvilgiu. Vokiečiams atrodo neįmanoma, kad Rusija įsiveržtų į NATO, Europos Sąjungos teritoriją. Savisaugos jausmą Vokietijoje peni islamistai, teroro išpuolių baimė, kuri jiems atrodo kur kas realesnė, nei konkreti Rusijos agresija“, – tikina V. Kaluza.

Rusijos laivų klajonės atskleidė britų silpnąsias vietas

Britų žiniasklaidoje diskutuojama, kad vis mažinamos gynybos išlaidos ir kariniai pajėgumai daro ją ne tokia patikima NATO partnere, biudžeto apkarpymai silpnina šalies saugumą.

„Diskusijos, ar turėtume stiprinti savo jūsų laivyną, ar sausumos pajėgas, krašto apsaugos biudžeto mažinimas, sprendimas britų karinėms pajėgoms neįsitraukti į Sirijos konfliktą verčia žmones kai kuriose šalyse svarstyti, ar Jungtinė Karalystė vis dar yra rimtas karinis veikėjas pasaulyje.

Tai verčia klausti, ar dar esame patikima Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkė, kaip tai buvo prieš dešimtį metų“, – 2014-ųjų pradžioje BBC teigė Jungtinio Karališkojo tarnybų instituto direktorius Michaelas Clarkas.

Tačiau Rusija prieš 2014-ųjų Kalėdas britams pateikė akis atveriančia dovaną. Prie Škotijos krantų pavojingai priartėjęs Rusijos karinis laivas parodė, iki kokios pavojingos ribos šiuo metu yra sumažintas britų gynybos biudžetas: į rusų pasirodymą sureaguoti galėjusiam vieninteliam Didžiosios Britanijos karo laivui prireikė net 24 valandų, kad pasiektų incidento vietą.

Kaip rašė „Mail Online“, prie pat Škotijos pasirodę rusai sukėlė nerimo, todėl į orą visų pirma buvo pakelti naikintuvai. Iš jų padarytos nuotraukos atskleidė, kad rusų laivas ginkluotas raketomis. Buvo nuspręsta į įvykio vietą siųsti eskadrinį minininką „HMS Defender“. Tuo metu, kai rusai priartėjo prie Škotijos, britų karo laivas „HMS Defender“ stovėjo Portsmuto uoste už 600 mylių (apie 965 km) nuo incidento vietos. Įveikti šiam atstumui palei visą rytinę salos pakrantę prireikė 24 valandų.

Jungtinės Karalystės visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų „YouGov“ apklausos duomenimis, Rusiją rimta grėsme laiko mažiau nei pusė britų. ISIS ir Al Qaeda teroristai britams kelia didesnę baimę. 2014-ųjų gruodį 78 proc. Didžiosios Britanijos piliečių teigė grėsme laikantys ISIS, 72 proc. – Al Qaeda, kad Rusija yra rimta grėsmė sakė 38 proc. britų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"