TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos klimatas tampa ekstremalus

2007 08 09 0:00

Karščio bangos Europoje dabar trunka dvigubai ilgiau ir atslenka trigubai dažniau. Ekstremalūs oro reiškiniai vis labiau kamuos europiečius ir ateityje.

Per pastarąjį šimtmetį Europa įkaito kur kas labiau nei iki šiol manyta. Naujausias tyrimas rodo, kad ateityje vasaros bus dar karštesnės, o karščio bangos ilgesnės ir dažnesnės.

Tyrimas atskleidė, kad vidutinė oro temperatūra nuo 1880 metų padidėjo 1,6 laipsnio Celsijaus, o ne 1,3 laipsnio, kaip iki šiol skelbta. "Tai didelis skirtumas, kai kalbama apie temperatūros vidurkį", - sakė tyrimui vadovavęs klimato specialistas iš Šveizarijos Paulas Dell-Marta.

Priežastis, kodėl ankstesni skaičiai mažesni, ta, kad iki 1930 metų temperatūros daugiausia matuotos be tokių skydų, kokie naudojami dabar. Jie saugo termometrus nuo tiesioginių saulės spindulių ir žemės skleidžiamos radiacijos, galinčių iškreipti duomenis.

Tyrimo rezultatai gali būti naujas įrodymas, jog tokios karščio bangos kaip šią vasarą Europoje, kai mirė dešimtys žmonių, yra pasaulinio atšilimo ženklas. Pasak specialistų, šiltėjant klimatui karščio bangos dažnės ir jų trukmė ilgės, oras bus karštesnis, ekstremalių reiškinių daugiau. Europos klimatas vasarą taps dar nepastovesnis, temperatūrų svyravimai didės.

Tyrėjų komanda, kurią sudarė Berno universiteto mokslininkai, surinko temperatūrų duomenis iš daugiau nei 200 Europos vietų - nuo gana tolimų šiaurinių Suomijos rajonų iki Ispanijos pietuose ir Kroatijos rytuose - ir nustatė, kad karščio bangos dabar trunka vidutiniškai 3 dienas palyginti su 1,5 dienos 1880-aisiais. Kai kada karščio banga siekė net iki 13 dienų.

Tyrėjai apibūdino karščio bangą kaip laikotarpį, kai temperatūra pakyla virš tam tikro lygio, kuris kinta priklausomai nuo vietos. Pavyzdžiui, Paryžiui ši riba yra 30,7 laipsnio Celsijaus, Madridui - 35 laipsniai.

2003 metų karščio banga Europoje turėjo rimtų neigiamų socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių padarinių: mirė tūkstančiai pagyvenusių žmonių, miškus nusiaubė gaisrai, pakenkta vandens ekosistemoms, bendra Alpių ledyno masė sumenko 10 procentų.

Pagal miško gaisrų skaičių ši liepa Europai buvo rekordinė per visą stebėjimų istoriją ir, pasak Europos Komisijos, sunkiausias mėnuo: iš viso jau išdegė 3376 kv km miškų, didžiulė žala padaryta Bulgarijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje.

Šią vasarą per Lietuvą jau persirito ne viena karščio banga, gegužės pabaigoje Lietuvoje vyravo subtropinis karštis, daugelyje rajonų buvo viršyti ligtoliniai tų dienų absoliutūs temperatūros maksimumai. Šią vasarą ypač ryškūs ir klimato svyravimai: karščio bangas keičia liūtys, praūžia viesulai, jau kilo vasarai nebūdingi potvyniai.

Kol kas stichinės nelaimės Lietuvoje nepasiglemžė daug žmonių gyvybių, tačiau ir mūsų krašte kasmet dėl sausrų ir potvynių patiriami ekonominiai nuostoliai.

Klimato kaitą veikia į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekis. Europos Sąjunga yra priėmusi sprendimą iki 2020 metų sumažinti jį ne mažiau kaip 20 proc. lyginant su 1990 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"