TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos Komisija užgožia parlamentus

2013 05 30 7:33
E.Kjer Hansen mano, kad Europos Komisijos galios per didelės, o nacionalinių parlamentų pernelyg mažos. consilium.europa.eu nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) finansų krizė sumažino nacionalinių parlamentų vaidmenį ekonomikos ir biudžeto srityse. Jie atlieka demokratinių prižiūrėtojų vaidmenį, o Europos Komisijos galios nuolat stiprėja.

Europos Komisija - svarbiausia Bendrijos vykdomoji institucija. Ji inicijuoja naujus teisės aktus, administruoja ES politiką, įgyvendina ES teisę. Ši institucija taip pat skelbia išsamias biudžeto rekomendacijas Bendrijos narėms darbo užmokesčio ar pensinio amžiaus nustatymo, socialinių išlaidų srityse.

Mažėja parlamentų vaidmuo

Didėjančios Europos Komisijos galios kelia nerimą nacionaliniams valstybių parlamentams, nes jų vaidmuo nuolat mažėja. Šalių parlamentai yra priversti įgyvendinti tai, ką rekomenduoja Europos Komisija. "Esu susirūpinusi dėl specialių rekomendacijų ES narėms. Kartais jos pablogina esamą padėtį ir ne visada būna tinkamos valstybei", - sakė Danijos parlamento Europos komiteto pirmininkė Eva Kjer Hansen. Ji dar pridūrė, kad parlamentarams reikia "atsiskaityti" Europos Komisijai, jei šalis narė neįgyvendina kurios nors rekomendacijos. "Būtina laikytis rekomendacijų. Jeigu valstybė to nedaro, jos parlamentas turi argumentuotai išaiškinti Europos Komisijai, kodėl taip elgiamasi", - teigė E.Kjer Hansen.

Danijos parlamento narė nuogąstauja dėl mažėjančio nacionalinių parlamentų vaidmens sprendžiant didelę reikšmę turinčius ekonominius klausimus. "Svarbiais ekonomikos ir biudžeto klausimais diskutuojama Briuselyje, tuo metu nacionalinių parlamentų nariai lieka užribyje. Jiems telieka priimti tai, ką nusprendžia Briuselis", - kalbėjo E.Kjer Hansen. Danė pabrėžė, kad nacionaliniams parlamentams "reikalingos priemonės, kuriomis jie galėtų labiau daryti įtaką ES institucijų sprendimams".

Europos semestras

Viena esamų ir veiksmingų priemonių - Europos semestras. Šiuo laikotarpiu kasmet veiksmingai koordinuojama valstybių narių biudžeto, makroekonomikos ir struktūrinė politika. Per tuos šešis Europos semestro mėnesius šalys, sudarydamos nacionalinį biudžetą ir priimdamos ekonominės politikos sprendimus, atsižvelgia į ES aktualius klausimus.

E.Kjer Hansen nuomone, Europos semestras turėtų atspindėti nacionalinį pusmetį. Tuo metu galėtų būti svarstomi klausimai, kuriuos pateiktų nacionaliniai parlamentai. "Nacionalinių parlamentų vaidmuo formuojant ES politiką turėtų būti didesnis. Jie tikrai pasiūlytų Europos Komisijai svarbių klausimų", - tvirtino E.Kjer Hansen.

Europos semestras jau trečius metus prasideda kiekvienų metų pabaigoje, kai Europos Komisija nustato ES augimo prioritetus. Atsižvelgdamos į juos, nacionalinės vyriausybės pateikia reformų programas. Europos Komisija, išanalizavusi tas programas, priima specialias ekonominės politikos rekomendacijas. "To nepakanka, - įsitikinusi E.Kjer Hansen. - Nacionaliniai parlamentai aptaria rekomendacijas tik tada, kai jas pateikia Europos Komisija."

Nesusikalba

Nyderlandų parlamentaras Michielis Servaesas pritaria E.Kjer Hansen, tačiau mano, kad didžiausia kaltė tenka ne Europos Komisijai, bet tarpusavyje nesusikalbančioms nacionalinėms vyriausybėms ir parlamentams. "Nyderlandų vyriausybė pernai į Briuselį išsiuntė reformų programą, kurios nacionalinis parlamentas net nesvarstė. Tai nepriimtina. Ministrų kabinetas turėjo pateikti šią programą parlamentui, o tik paskui siųsti į Briuselį", - piktinosi M.Servaesas.

Suomijos parlamentarei Miapetrai Kumpulai Natri taip pat neramu, kad nacionalinių parlamentų vaidmuo mažėja, o Europos Komisijos galios ekonomikos ir biudžeto srityse vis stiprėja. Jos nuomone, Europos Komisijos rekomendacijos ir instrukcijos dėl biudžeto, socialinės apsaugos ar darbo užmokesčio politikos "per daug detalios" ir "įpareigojančios".

M.Kumpula Natri teigia, jog nacionalinės vyriausybės ir parlamentai geriau negu Europos Komisija žino realią situaciją bei problemas ekonominės ir socialinės politikos srityse savo valstybėse, todėl jų priimti sprendimai teisingesni. "Europos Komisija galėtų nustatyti tik gaires, o konkrečių veiksmų turėtų imtis nacionalinės vyriausybės ir parlamentai, - kalbėjo M.Kumpula Natri. - Be to, reikėtų aktyvesnio nacionalinių parlamentų vaidmens ekonominės ir socialinės politikos srityse. Šiuo metu Europos Komisija juos užgožia."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"