TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos Komisijoje trūksta moterų ir kietakakčių

2014 08 05 6:00
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis gali tapti ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton įpėdiniu. AFP/Scanpix nuotrauka

Dar daugiau Europos Sąjungos (ES) šalių ryžosi nominuoti savo atstovus į rudenį kadenciją pradėsiančios naujosios Europos Komisijos (EK) sudėtį. Daugiausia diskusijų keliantis klausimas, kas – Lenkijos ar Italijos atstovas – užims Bendrijos diplomatijos vadovo postą.

Būsimojo EK pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio prašymu valstybės narės iki šio mėnesio pradžios turėjo pristatyti savo kandidatus į ES komisarų postus. 24 valstybės, tarp jų ir Lietuva, šį prašymą patenkino. Liuksemburgui to daryti nereikėjo, nes iš jo kilęs J.-C. Junckeris užims patį svarbiausią Komisijos postą.

Prieš mažiau nei dvi savaites atsistatydinusi Bulgarijos vyriausybė nespėjo oficialiai nominuoti savo kandidatės, tačiau anksčiau ne kartą tvirtino, kad ja antrai kadencijai siūlys vienintelę favoritę Kristaliną Georgievą. Politikės kandidatūrą ypač palankiai vertina ir pats J.-C. Junckeris.

Be Bulgarijos, liko trys šalys, iki šiol neapsisprendusios, ką siųsti į EK būstinę. Tai Belgija, Nyderlandai ir Danija. Slovėnija – vienintelė ES narė, pateikusi naujajam EK pirmininkui ne vieno, o dviejų politikų kandidatūras.

Lemiama dvikova

Nors nemažai ES narių pernelyg nesureikšmina gauto komisaro portfelio, kai kurios šalys itin aršiai varžosi dėl svarbiausių EK pozicijų. Šiuo metu „karščiausiu” laikomas ES užsienio politikos vadovo postas, kurį iki šiol užėmė vienintelė politikė – Catherine Ashton.

Labiausiai šio posto trokšta Lenkija ir Italija. Praėjusios savaitės pabaigoje Italijos premjeras Matteo Renzi galutinai patvirtino savo kolegės Federicos Mogherini kandidatūrą. Laiške J-C. Junckeriui Italijos premjeras rašė, kad savo šalies atstovę norėtų matyti tik C. Ashton įpėdine.

Federica Mogherini – nepatyrusi ir, skeptikų manymu, nepakankamai griežta politikė, tačiau šiai kandidatei gali padėti tai, kad ji yra moteris. /LaPresse/Scanpix nuotrauka

Lenkijos vyriausybė, kaip buvo planuota, pareiškė savo paramą šalies užsienio reikalų ministrui Radoslawui Sikorskiui. Lenkijos opozicija neparėmė R. Sikorskio kandidatūros ir pavadino jį per švelniu sprendžiant santykius su Rusija. Tačiau ES politikai dvejoja dėl pernelyg griežtos lenkų politikų pozicijos. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas savo „Twitter” paskyroje rašė, kad būtent dėl tokio prieštaringo vertinimo R. Sikorskis yra pats geriausias kandidatas, galintis pakeisti C. Ashton.

Daugiausia nesutarimų ir diskusijų kyla būtent dėl skirtingo kandidatų požiūrio į ES santykius su Rusija. F. Mogherini laikoma pernelyg draugiška Kremliui, o R. Sikorskis – pernelyg aršiu Ukrainos krizės atžvilgiu. Tai, kuris politikas bus paskirtas naujuoju ES užsienio politikos vadovu, tampa ypač svarbu dabar, kai įtampa tarp ES ir Rusijos darosi vis sunkiau suvaldoma.

Paskutiniame ES lyderių susitikime Briuselyje Italijos premjerui sunkiai sekėsi užsitikrinti paramą F. Mogherini kandidatūrai. Ypač smarkiai tam priešinosi Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija, sunerimusios dėl politikės ryšių su Kremliaus politikais.

F. Mogherini oponentai ją kritikuoja ir dėl nepatyrimo tvarkant ES užsienio reikalus. 41-erių politikė Italijos užsienio reikalų ministre dirba mažiau nei pusmetį, o prieš tai dirbo visai kitose Italijos politikos srityse.

R. Sikorskis – kur kas labiau patyręs politikas. Lenkijos užsienio reikalų ministerijai jis vadovauja nuo 2007-ųjų, o prieš tai buvo gynybos ministru. Tačiau gali būti, kad R. Sikorskiui atsilieps neseniai Lenkiją sukrėtęs korupcijos skandalas, į kurį įsivėlė dabartinės vyriausybės nariai.

Trūksta moterų

Dar viena užduotis, laukianti J.-C. Junckerio, – užtikrinti tinkamą lyčių balansą EK. Šiuo metu ES institucijų iškeltas tikslas – siekti, kad iš 28 EK postų bent 10 užimtų moterys. ES vykdomosios valdžios sudėtį galutinai spalį turintis tvirtinti Europos Parlamentas grasino netvirtinti naujosios EK, jei šis santykis nebus pasiektas.

ES socialinių tinklų paskyrose aktyviai veikia moterų kandidatūrą į EK remianti socialinė kampanija „10 arba daugiau”, tačiau kol kas šios pastangos nepateisino lūkesčių. Nors J.-C. Junckeris ragino valstybes nares siūlyti kuo daugiau moterų kandidatūrų, veikiausiai EK postus užims ne daugiau nei 8 politikės. Švedija antrai kadencijai parėmė komisarę Cecilią Malmstrom, Čekija patvirtino Veros Jouravos, o Bulgarija, tikėtina, patvirtins K. Georgievos kandidatūrą. Slovėnija J.-C. Junckeriui pasiūlė rinktis iš dviejų kandidačių moterų. Tikimasi, kad, be šių šalių ir F. Mogherini parėmusios Italijos, moterų kandidatūras siūlys iki šiol neapsisprendusios Belgijos, Danijos, o galbūt ir Nyderlandų vyriausybės.

J.-C. Junckeris dėl galutinės EK sudėties turėtų apsispręsti jau iki šio mėnesio pabaigos. Rugpjūčio 30 dieną Briuselyje vyks ES vadovų susitikimas, kurio metu, kaip tikimasi, bus aptarti naujieji EK nariai ir jiems patikėtos ES politikos sritys.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"