TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos laimėjimai žiniasklaidos laisvės srityje dideli, bet padėtis toli gražu nėra puiki

2016 05 05 6:00
Güntheris H. Oettingeris: "Didelę įtaką žurnalistų darbui gali turėti komercinis spaudimas, korupcija ir etikos stoka." AFP/Scanpix nuotrauka

Albert“as Camus yra sakęs: „Laisva spauda, aišku, gali būti gera arba bloga, tačiau be laisvės spauda bus tik bloga.“

Skaitmeninės žiniasklaidos amžiuje šie žodžiai skamba dar aktualiau. Didelę įtaką žurnalistų darbui gali turėti komercinis spaudimas, korupcija ir etikos stoka. Dėl sudėtingos ekonominės padėties spaudos sektoriuje ir prastų darbo sąlygų patys žurnalistai gali imtis savicenzūros ir sumenkinti žurnalistikos kokybę.

Nepaprastai svarbu, kad garso ir vaizdo srities reguliavimo institucijos būtų nepriklausomos. Kai iš tikrųjų nepriklauso nuo valdžios, šie etikos sargai gali geriausiai dirbti savo darbą ir užtikrinti, kad televizijos transliuotojai visapusiškai laikytųsi žiūrovų interesų apsaugos taisyklių. Tai reiškia ir vaikų apsaugą nuo smurtinių vaizdų, ir televizijos kanalų įvairovę, ir reklamos apribojimus.

Persvarstant Europos Sąjungos (ES) audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą galima griežtinti žiniasklaidos reguliavimo institucijų nepriklausomumo reikalavimus. Tačiau teisės aktais visų problemų neišspręsi. Svarbios šioje srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos ugdyti sąmoningumą ir teikti paramą žurnalistams. Todėl Europos Komisija skiria ir finansinę paramą nepriklausomiems projektams, kuriuos vykdant stebima ir stiprinama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas.

Vienas iš tokių bendrai finansuotų projektų yra „Žiniasklaidos pliuralizmo apžvalga“ („Media Pluralism Monitor“). Tai nepriklausoma ataskaita, kurią rengia Europos universitetinio instituto Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centras. Ataskaitoje parodyta, kad nė viena ES valstybė narė neapsaugota nuo grėsmės žiniasklaidos pliuralizmui. Riziką kelia šie dalykai: atskleista žiniasklaidos nuosavybės koncentracija, politinės nepriklausomybės stoka, nepakankamos galimybės gauti informacijos.

Daugiau negu trečdalyje pranešimų, gautų nepriklausomoje žiniasklaidos laisvės padėties platformoje „Mapping Media Freedom“, kurią taip pat bendrai finansuoja Europos Komisija, kalbama apie žurnalistų užpuldinėjimą. Kiti užfiksuoti incidentai – tai žurnalistų laisvės atėmimas arba sulaikymas, darbuotojų atleidimas, smurtiniai išpuoliai ir žurnalistų cenzūros atvejai. Daugiausia patikrintų pranešimų gauta iš penkių šalių: Turkijos, Italijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Kroatijos.

Praėjusiais metais Komisija taip pat finansavo Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centro steigimą Leipcige (Vokietija). Jo tikslas – reaguoti į žiniasklaidos laisvės pažeidimus ES valstybėse narėse ir už ES ribų, teikti teisinę paramą grasinimų sulaukusiems žurnalistams.

Peršasi išvada, kad reikia daugiau diskutuoti apie žiniasklaidos laisvę. Todėl džiugu, kad Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas sutiko šių metų lapkričio mėnesį vyksiantį metinį ES pagrindinių teisių kolokviumą skirti žiniasklaidos pliuralizmo ir demokratijos temoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"