TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos laukia politiniai drebėjimai

2015 01 21 6:00
Populistinių partijų, tokių kaip Graikijos "Syriza",iškilimas pasiųs šoko bangą per visą Europos Sąjungą. Reuters/Scanpix nuotraukos

Didėjantis populistinių partijų populiarumas Europoje gali baigtis kai kurių jų pergale per rinkimus, o tradicinės partijos gali būti pastūmėtos į tokias sąjungas, kokių anksčiau neįmanoma buvo net įsivaizduoti. Europos "demokratijos krizę" lemia atotrūkis tarp elito ir rinkėjų. Pačioje europietiškos politikos širdyje, kur turi kauptis didžios idėjos, žioji skylė.

Tai tik kelios išvados, kurias pateikė BBC užsakymu atliktas "Economist Intelligence Unit" (EIU) tyrimas.

Mažas rinkėjų aktyvumas ir visiškas tradicinių partijų nykimas, kalbant apie jų narių skaičių, yra svarbiausi šio reiškinio veiksniai.

Pasak tyrėjų, gegužę balsuoti eisianti Jungtinė Karalystė priartėjo prie "potencialiai ilgo politinio nestabilumo laikotarpio". Yra kur kas didesnė nei įprastai tikimybė, kad rinkimai lems nestabilią vyriausybę, populistinė Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija greičiausiai atims balsus ir iš konservatorių, ir iš leiboristų. Dėl tokios rinkėjų fragmentacijos tampa vis sunkiau sudaryti vienos partijos vyriausybes, turinčias daugumą parlamente, kaip buvo įprasta anksčiau.

Bet pirmiausia politinis iššūkis - patikrinimas, kiek sėkmingas per rinkimus gali būti augantis populizmas, - laukia Graikijos. Ten visuotiniai rinkimai numatyti sausio 25 dieną, juos lėmė parlamento negebėjimas gruodį išrinkti naują prezidentą.

Pavojingas užkratas

Apklausos rodo, jog kraštutinių kairiųjų populistinė partija "Syriza" gali gauti didžiausią rinkėjų paramą. Jei taip ir bus, ir ši partija galės sudaryti vyriausybę, per visą Europos Sąjungą nusiris šoko bangos, ir kitur paskatinsiančios politinį virsmą.

"Syriza" vyriausybės išrinkimas bus itin destabilizuojantis tiek viduje, tiek regione. "Jis beveik neabejotinai sukels Graikijos ir jos tarptautinių kreditorių santykių krizę, nes skolos nurašymai yra vienas svarbiausių punktų, - teigia tyrimas. - Esant panašiam netradicinių partijų stiprėjimui virtinėje kitų šalių, kuriose 2015 metais numatyti rinkimai, tolesnės sumaišties Graikijoje poveikis joms gali būti reikšmingas."

Imigracija ir taupymas

Kitos šalys, kuriose rinkimų rezultatai gali būti nenuspėjami, yra Danija, Suomija, Ispanija, Prancūzija, Švedija, Vokietija ir Airija. "Šias šalis sieja vienas bendras vardiklis - populistinių partijų iškilimas", - daro išvadą EIU.

Tad kas laukia pasaulinės demokratijos?

Euro zonoje ir kitur Europos Sąjungoje tvyrant priešiškumui valdantiesiems sluoksniams, yra labai didelė rizika, kad Europos laukia politinis irimas ir krizės. Populistinės partijos ir judėjimai - kairiųjų, dešiniųjų ir neapibrėžtų - mėgina užimti erdvę, atsivėrusią tarp senųjų politinių partijų ir jų tradicinės socialinės bazės. Daugelio šių partijų pagrindinės temos ir mitingų šūkiai nukreipti prieš Briuselio valdymą, imigraciją ir taupymą.

Graikija žengs į didesnę sumaištį, išsirinkusi populistinę "Syriza", kurios rinkimų plakatas skelbia: "Orumas, teisingumas, demokratija".

Protestų banga

Drauge su populistinių judėjimų iškilimu daugelyje pasaulio vietų pastaraisiais metais pratrūko masiniai protestai. EIU duomenimis, reikšmingi protesto judėjimai per pastaruosius penkerius metus pasireiškė 90-yje šalių. Jiems daugiausia vadovauja jauni, išsilavinę vidurinės klasės atstovai, kurie piktinasi savo šalies politiniais lyderiais ir teikia pirmenybę "Twitter" bei kitiems socialiniams tinklams. Masiniai protestai nusirito per Europą, Artimuosius Rytus, Šiaurės Afriką ir Lotynų Ameriką. Azijoje ir Šiaurės Amerikoje jie buvo silpnesni.

Protestus sukėlė skirtingi dalykai: kai kurie jų buvo atsakas į ekonominius sunkumus, kiti - maištas prieš diktatūrą, treti - inspiruoti žmonių troškimo, kad politinis elitas išgirstų jų balsą, arba naujosios sparčiai besivystančių šalių vidurinės klasės siekių.

Visi šie procesai kelia klausimą, ar tai yra grėsmė demokratijai, ar kaip tik įrodymas, kad demokratija gyvybinga ir veikli.

Jei Arabų pavasarį laikysime demokratijos tramplinu regione, kuriame jos niekada nebuvo, kol kas rezultatas yra tik labai ribotos demokratinės permainos ir labai dideli neramumai.

Demokratinio judėjimo Honkonge padariniai dar neaiškūs, o pačioje Kinijoje, daugiausia gyventojų turinčioje šalyje, Vakarų stiliaus demokratijos nematyti nė horizonte. Kitas klausimas, ar ilgai tokia padėtis tvers tuo metu, kai kitur Azijoje ryškėja demokratinės tendencijos bei auga pačios Kinijos vidurinė klasė.

Viena neabejotina - nenuspėjamą "senųjų" demokratijų likimą labai atidžiai stebi visų politinių spalvų vyriausybės ir aktyvistai visame pasaulyje.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"