TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos ligonis sunkiai atsigauna

2016 03 01 6:00
"Nokia" virtualios realybės kamera "Ozo", pernai lapkritį pristatyta parodoje Helsinkyje. AFP/Scanpix nuotrauka

Šiemet ir kitais metais Suomijos ekonomika pradės iš lėto atsigauti. Tačiau tam Europos Komisija rekomenduoja Suomijai didinti konkurencingumą mažmeninės prekybos, statybų ir transporto sektoriuose bei imtis struktūrinių reformų socialinėje ir sveikatos apsaugos srityse.

Europos ligoniu Suomiją pavadino ne kas kitas, o jos pačios finansų ministras Alexanderas Stubbas. Naujausi skaičiai rodo, kad 2015-aisiais Suomija išvengė ketvirtų iš eilės nuosmukio metų, bet ekonomikos atsigavimas paskutinius tris praėjusių metų mėnesius buvo toks menkas, jog ateitis nežada nieko apčiuopiamesnio.

Iškalbingiausiai šalies ekonomikos padėtį atspindi bendrasis vidaus produktas (BVP), o jis yra 7 proc. mažesnis, nei buvo 2007 metų pabaigoje, prieš pat finansų krizę. Dauguma euro zonos šalių, nors ir ne visos, tą lygį jau pasiekė ir net šiek tiek viršijo. Tarp jų yra netgi Airija, kurią teko gelbėti nuo bankroto.

Prastą Suomijos ekonomikos būklę rodo ir nedarbo skaičiai: nedarbas nuo 6,2 proc. 2008 metų pradžioje pašoko iki 9,5 proc. dabar.

Suomijos finansų ministras Alexanderis Stubbas kaltino Steve

Popierius ir „Nokia“

Kas kaltas dėl tokių prastų Suomijos ekonomikos rodiklių?

Dar 2014 metais A. Stubbas, tuo metu buvęs Suomijos ministras pirmininkas, pareiškė vienam laikraščiui, jog tai – Steve'as Jobsas, „Apple“ įkūrėjas – jis „atėmė iš mūsų darbus“.

Žinoma, ne tiesiogine tų žodžių prasme. Premjeras turėjo galvoje tai, kad „Apple“ produktai metė rimtą iššūkį dviem svarbiausioms Suomijos pramonės šakoms. Viena jų – miškininkystė, tiksliau – popierius. Tai milžiniška pramonės šaka, turinti ilgą istoriją Suomijoje.

Tankūs Suomijos miškai – ne tik gražūs, jie ir vertingas komercinis šalies išteklius. Tačiau popieriaus paklausą šiuolaikiniame pasaulyje sumažino internetas. Dabar apsieinama be daugybės spausdintų dokumentų, juos pakeitė virtualūs. Ir dėl to, be abejo, kalta ne tik „Apple“, tačiau šioje raidoje kaip tik ši bendrovė suvaidino lemiamą vaidmenį.

„Nokia“ yra dar viena nelaimė, ištikusi Suomiją ir susijusi su „Apple“. Savo gyvenimą XIX amžiuje bendrovė pradėjo irgi kaip popieriaus gamintoja. „Nokia“ išsišakojo ir galiausiai tapo didžiausia pasaulyje mobiliųjų telefonų tiekėja. Tačiau jai nepavyko atremti iššūkio, kurį metė „Apple“ „iPhone“ ir kiti išmanieji telefonai.

Nors tai tik viena bendrovė, bet pati svarbiausia nedidelės šalies ekonomikai. „Nokia“ tiesiogiai lėmė trečdalio BVP smukimą ir penktadaliu padidino nedarbą nuo 2008 iki 2014 metų. Iš tiesų poveikis dar didesnis, jei apimsime visą technologijų sektorių, kurio dalis yra „Nokia“.

Problemos už rytinės sienos

Taigi iš tiesų dėl Suomijos ekonomikos problemų kaltas S. Jobsas ir jo sukurtas verslas. Bet yra ir dar kelios priežastys. Viena jų – išorinė, ateinanti iš Suomijos kaimynės Rusijos.

Tai ne pirmas kartas, kai bėdos už rytinės sienos atsiliepia Suomijos vidaus ekonominiam gyvenimui. Sovietų Sąjungos griūtis skaudžiai smogė Suomijos eksportui dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Lygiai tas pats atsitiko dabar, kai Rusijos ekonomiką ėmė skandinti mažos naftos kainos ir su karu Ukrainoje susijusios Vakarų sankcijos. Rusijos atsakomieji veiksmai – importo iš Europos Sąjungos draudimas – labiausiai atsiliepė Suomijai. Užtenka ir vieno pavyzdžio – pieno produktų įmonei „Valio“, vienai didžiausių Suomijoje, tai buvo rimtas smūgis.

Tačiau yra ir dar kitų dalykų, kurių negalima suversti išorės jėgoms. Pavyzdžiui, senėjanti visuomenė. Tai reiškia, kad mažesnė visuomenės dalis dirba, kuria gerovę ir moka mokesčius.

Suomija patiria ir konkurencingumo problemą. Darbo sąnaudos yra svarbi konkurencingumo sudedamoji dalis, ir jos nuo 2007 iki 2014-ųjų padidėjo 25 procentais. Po krizės algos ir toliau augo, o našumas mažėjo. Vyriausybė nori sutvarkyti šią problemą reformuodama verslą, išmokas ir darbo įstatymus.

Dar vienas su tuo susijęs klausimas – labai didelė valstybinių išlaidų dalis, tenkanti Suomijos BVP. Tarp turtingiausių šalių ji yra viena didžiausių. Didėjantis nedarbas ir senėjanti visuomenė lemia didesnes valstybės išlaidas, drauge tai reiškia, kad ir mokesčiai labai dideli.

Ar dėl to kaltas euras?

Vyriausybės strategija atkurti konkurencingumą, kartais dar vadinama „vidaus devalvacija“, iš esmės skirta verslo išlaidoms sumažinti. Tai alternatyva nacionalinės valiutos devalvavimui, nes šios galimybės Suomija neturi. Ji vienintelė iš Šiaurės šalių, priklausančių ES, yra įsivedusi eurą.

Ar tai reiškia, kad Suomijos ekonominiai sunkumai būtų švelnesnio pobūdžio, jei ji nebūtų įsivedusi euro, o turėtų savo nacionalinę valiutą ir galėtų ją devalvuoti, siekdama atkurti konkurencingumą?

Galbūt. Valiutų kursus nustato finansų rinkos, tačiau tikrai įmanoma, kad blogos ekonomikos naujienos nusilpnintų valiutą, ir tai padidintų konkurencingumą.

Yra ekonomistų, kurie mąsto labai radikaliai. „Visa kaltė dėl mūsų ekonomikos bėdų tenka mūsų narystei euro zonoje“, – sako jie. Tačiau Suomijos banko valdytojas Erkki Liikanenas su tuo nesutinka. Jis netiki, kad Suomijos ekonomikos būklė būtų kitokia, jei šalis tebeturėtų savo nacionalinius pinigus.

„Aš netikiu, kad jeigu turėtume silpnesnę Suomijos markę (tokie buvo šalies pinigai prieš įsivedant eurą), „Nokia“ būtų nurungusi išmaniuosius arba jauni žmonės staiga būtų pradėję skaityti spausdintas knygas bei laikraščius ir šitaip sukūrę paklausą Suomijos popieriaus fabrikų produktams. Iššūkiai, su kuriais susiduriame, priklauso nuo struktūrinių dalykų. Mūsų valiutos prisitaikymas tų iššūkių neišspręstų“, – sakė E. Liikanenas.

Nors Suomijai ir tenka galynėtis su įvairiausiomis jėgomis, veikiančiomis ekonomiką, jos gyventojai turi vienas didžiausių pajamų ir vieną aukščiausių gyvenimo lygių pasaulyje. Nedarbas didelis, tačiau socialinės apsaugos sistema neleidžia socialinei nelygybei didėti.

Suomijos ekonomika

207 mlrd. eurų BVP 2015 metais – aštuntas pagal didumą euro zonoje;

5,5 mln. gyventojų – 10 vieta euro zonoje;

pagrindinės verslo įmonės: pieno produktų gamintoja „Valio“, mobiliojo telefono žaidimo „Angry Birds“ („Pikti paukščiai“) gamintoja „Rovio“, liftų ir eskalatorių gamintoja „Kone“;

Suomija skiria didžiulius pinigus švietimui, mokslui ir tyrimams – šios investicijos lemia, kad suomių darbo jėga yra viena kvalifikuočiausių pasaulyje.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"