TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos lyderiai virškina rinkimų rezultatus

2014 05 28 6:00
Europos laikraščiai daugiausia šaukė, kad EP rinkimai buvo katastrofiški valdžios elitui.  AFP/Scanpix nuotrauka

Ar tikrai Europa yra elitinis projektas, pernelyg nutolęs nuo rinkėjų ir jų rūpesčių? Į šį klausimą mėgina atsakyti į neformalų susitikimą susirinkę Europos lyderiai, iš dalies sukrėsti rinkimų į Europos Parlamentą (EP) rezultatų.

Vakar Europos lyderiai, priblokšti stulbinamos nacionalistų, euroskeptiškų Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Graikijos, Danijos partijų, pergalės per Europos Parlamento rinkimus, mėgino išsilaižyti žaizdas ir atremti milžinišką politinę dilemą. Visame žemyne radikalios dešiniųjų ir kairiųjų partijos padvigubino savo atstovų skaičių EP. Tai signalas, kad europiečiai pyksta ant Briuselio dėl taupymo, nedarbo ir imigracijos.

Kita vertus, centristinės dešiniosios ir kairiosios jėgos gavo tvirtą daugumą 751 vietos EP (centro dešiniųjų Europos liaudies partija - 213, Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas – 190, Liberalų ir demokratų aljansas už Europą - 64, Europos žalieji - 53 vietas), tad radikalūs triukšmadariai nepasuks kita kryptimi gyvenimo 28 valstybių bloke.

Kita vertus, euroskeptikų stovyklai per šiuos rinkimus atiteko apie 140 mandatų - to pakanka, kad jų balsas būtų girdimas asamblėjoje ir jie galėtų įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus iš vidaus silpninti ES.

Vis dėlto analitikai pažymi, kad euroskeptiškoms partijoms reikia bent 25 europarlamentarų iš mažiausiai septynių ES valstybių, kad galėtų sudaryti oficialią frakciją, o kai kurioms šių partijų tai - sunkiai įgyvendinama užduotis.

Atimti galias iš Briuselio

Ypač aštriai į Nacionalinio fronto pergalę Prancūzijoje reagavo socialistų prezidentas Francois Hollande'as. Užuot pasimokęs asmeniškai (jo Socialistų partija liko trečioje vietoje surinkusi 13,9 proc. balsų), jis pareiškė, kad balsavimas atspindi "nepasitikėjimą Europa", kaltino Europą, kad ji tapo "nesuprantama", peikė menką ekonomikos augimą. F. Hollande'as pasisakė už tai, kad po šių rinkimų Briuselio galios būtų apkarpytos, ragino Bendriją sumažinti savo vaidmenį tose srityse, „kur jis nėra būtinas“. Europos Taryboje jis žadėjo reikalauti, kad augimas, darbo vietos ir investicijos būtų prioritetas.

Reformistinės retorikos griebėsi ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, kurio šalyje pirmą kartą per istoriją rinkimus laimėjo prieš ES ir imigraciją pasisakanti Nepriklausomybės partija. Kitą dieną po rinkimų D. Cameronas skambino į Berlyną, Dubliną, Stokholmą, Slovakiją ir Rygą ieškodamas tokio paties požiūrio į rinkėjų pasiųstą žinią. Konkrečių detalių, kas turi keistis, jis neišdėstė, tačiau BBC televizijai sakė "visiškai supratęs" rinkėjus - žmonės labai nusivylę ES, jie nejaučia, kad dabartiniai susitarimai pakankamai naudingi Didžiajai Britanijai, ir nori permainų.

Tačiau D. Cameronas atmetė Nepriklausomybės partijos lyderio Nigelo Farage'o raginimą surengti referendumą dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES. Vietoj to jis nori laikytis savo plano - persiderėti narystės sąlygas, jei kitais metais bus perrinktas, o plebiscitą surengti tik 2017-aisiais.

Danijos ministrė pirmininkė Helle Thorning-Schmidt, socialistė ir galima pretendentė į Europos Komisijos vadovo postą, atvyko į Briuselį taip pat praradusi pozicijas, nes jos partija pralaimėjo nacionalistams, antiimigracinei Danijos liaudies partijai, kuri pareiškė norinti pasukti Europą kita kryptimi - britiškąja.

Stiprinti Europos integraciją

Savo išvadas mėgina pasidaryti ir Vokietija, kurioje nauja antieuropietiška partija "Alternatyva Vokietijai" pasirodė geriau, nei tikėtasi (gavo 7 proc. balsų). Tačiau Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga buvo stipriausia, ir kanclerė tik nurodė, kad reikia aiškiau išdėstyti savo vertybes bei atsižvelgti į rinkėjų, balsavusių kitaip, baimes. Vokietija, didžiausia ES narė, turinti daugiausia vietų EP, lieka įsitikinusi, kad Europai būtina didesnė integracija.

Tvirtą žemę po kojomis išlaikė ir centristai Italijoje bei Ispanijoje.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, rudenį pasitrauksiantis iš šio posto, sakė, kad rinkimų rezultatai verčia labai susirūpinti, bet jis apkaltino lyderius, kad jie patys labai prisidėjo kurstant antieuropietiškus jausmus. "Jei visą savaitę koneveiki Europą, negali norėti, kad sekmadienį žmonės balsuotų už Europą", - cituoja pirmininką "The Financial Times".

Reuters, BBC, AFP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"