TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos migrantų krizė: musulmonai renkasi krikščionybę

2016 02 19 6:00
Masinis pabėgėlių ir migrantų plūsmas į Europą nesiliauja.

Kasdien į Europą atvyksta keli tūkstančiai migrantų ir pabėgėlių. Daugelis europiečių baiminasi, kad su šia banga Senąjį žemyną užplūs musulmonai. Tačiau pastaruoju metu Europos šalyse ryškėja gana netikėta tendencija – prieglobsčio prašytojai musulmonai atsiverčia į krikščionybę. Ji ypač ryški Vokietijoje.

Bažnyčia atlieka svarbų vaidmenį migrantų krizės akivaizdoje: laikinai priglaudžia pabėgėlius, rengia kalbos ir integracijos kursus. Pernai Austrijoje Katalikų bažnyčios labdaros organizacija „Caritas“ apgyvendino trečdalį iš beveik 100 tūkst. atvykėlių. Belgijoje ši organizacija ir vietos vyskupai kreipėsi į tikinčiuosius, kad šie išnuomotų būstą pabėgėlio statusą gavusiems žmonėms. Tuo metu Vokietijos Oberhauzeno miesto pareigūnai apgyvendino pabėgėlius vienoje liuteronų bažnyčioje. Darbininkai iškėlė altorių ir kėdes, pastatė ten lovų, kurias atskyrė širmomis, kad žmonės turėtų bent kiek privatumo.

Stokholme esančioje Šv. Klaros bažnyčioje sekmadieniais vykstančios pamaldos nuo šiol verčiamos į persų kalbą.flickr.com nuotrauka

Įdomu, kad migrantai ir pabėgėliai domisi krikščionių pamaldomis. Į vieno nedidelio Pietų Švedijos miestelio Brobio liuteronų maldos namus sekmadieniais ateina apie 100 žmonių. Maždaug 20 jų būna užsidėję ausines su sinchroniniu vertimu į jų gimtąją kalbą. Tai prieglobsčio prašytojai, atvykę iš musulmoniškų kraštų. Kitos Švedijos parapijos taip pat nestokoja atvykėlių dėmesio. Pavyzdžiui, Šv. Klaros bažnyčioje Stokholme sekmadieniais vykstančios pamaldos nuo šiol verčiamos į persų kalbą. Alftos sekmininkų bažnyčia neseniai pradėjo rengti specialius kursus, per kuriuos atvykėliai supažindinami su krikščionybės pagrindais.

Vokietijos Oberhauzeno miesto pareigūnai apgyvendino pabėgėlius vienoje liuteronų bažnyčioje.Reuters/Scanpix nuotrauka

Krikščionis per 3 mėnesius

Švedas pastorius Danas Sarkaras prisimena, kad praėjusią vasarą prie jo durų pasirodęs siras pareiškė nebenorįs būti musulmonas. Nuo to laiko ėmė rastis vis daugiau sekėjų. Dvasininkas dabar kartą per savaitę atvykėlius moko krikščionybės tiesų. „Niekada nemaniau, jog kada nors persams aiškinsiu Bibliją“, – stebėjosi viena Vokietijos liuteronų dvasininkė.

Kai kurios religinės organizacijos sulaukė kritikos, esą primygtinai bando atversti musulmonus. Tačiau daugelis teigia, kad atvykėliai patys rodo susidomėjimą krikščionybe. Kai kuriems jų krikščioniškas mokymas padeda keisti gyvenimą. Pastebima, kad tik maždaug dešimtadalis naują tikėjimą priėmusiųjų po krikšto nebegrįžta į bažnyčią.

Kai kurios Vokietijos bažnyčios jau kurį laiką nerimauja dėl mažėjančio parapijiečių skaičiaus, tačiau Berlyne pastoriaus Gottfriedo Martenso vadovaujamos Šventosios Trejybės evangelikų bažnyčios bendruomenė per dvejus metus išaugo bemaž keturis kartus – nuo 150 iki 600 narių. Kai kurie migrantai į sostinę vyksta net iš Rostoko prie Baltijos jūros. Juos suvilioja pasakojimai, kad G. Martensas pakrikštija musulmonus, išklausiusius trijų mėnesių įvadinį kursą apie krikščionybę. Kitos bažnyčios Vokietijoje taip pat praneša apie didėjančius būrius musulmonų, atsivertusių į krikščionybę, tačiau oficiali statistika nėra skelbiama.

Sklando gandai, esą yra net tarpininkų, kurie už tam tikrą pinigų sumą nuveda pabėgėlius ten, kur šie pakrikštijami. Tačiau tokie dažnai sulaukia neapykantos iš kitų prieglobsčio prašytojų. Musulmonai piktinasi, kad jie išdavė religiją ir apsunkina kitiems pabėgėliams galimybę gauti prieglobstį.

Atsivertimo motyvai

Daugelis atvykėlių tikina, kad nuoširdus tikėjimas juos privertė keisti religiją. Tačiau ne mažiau svarbi priežastis yra kita – toks sprendimas jiems suteiks daugiau šansų gauti prieglobstį šalyje. Mat, krikščionimis tapusius pabėgėlius parsiuntus namo į musulmoniškus kraštus, jiems galėtų grėsti susidorojimas. Kaip žinoma, Afganistane ar Irane musulmono atsivertimas į krikščionybę gali būti baudžiamas mirtimi arba įkalinimu.

Tiesa, pažymos apie priimtą krikštą neužtenka norint gauti reikiamus dokumentus dėl prieglobsčio. Procesas dažnai ilgai užtrunka, nes pareigūnai kruopščiai tikrina asmens atsivertimo į kitą religiją priežastis. Jie gali tikrinti naujo krikščionio religines žinias arba klausinėti apie pokyčius gyvenime. Krikščionybę priėmę prieglobsčio prašytojai kartais pateikia labai neįprastus aiškinimus: esą krikštytis nusprendė išvydę regėjimus sapnuose ar skaitydami Bibliją. Jaunas iranietis suprato atradęs tikrąjį Dievą, kai nutarė pavartyti Bibliją panorėjęs tiesiog geriau suprasti krikščionybę.

Kai kurie prieglobsčio prašytojai tikina, kad priėmė Kristų kaip protestą prieš žiaurų musulmonų ekstremistų elgesį arba dėl noro geriau prisitaikyti toje šalyje, kuri juos priima. Atvykėlis iš Sirijos niekaip negalėjo suprasti, kodėl Vokietijos krikščionys padeda nuo karo bėgantiems žmonėms, kai daugelis musulmoniškų valstybių nieko nedaro. Rinktis krikščionybę jį paskatino nusivylimas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"