TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos periferijoje - abejonės dėl euro

2010 12 28 0:00
Euras kol kas vienija 16 ES narių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Naujus metus Estija - pirmoji iš Baltijos šalių - pradės įsivedusi eurą. Tačiau likusios ES naujokės vis skeptiškiau vertina ambicingiausiu Europos Sąjungos (ES) projektu vadinamą bendrą valiutą.

"Didesni pavojai gresia būnant euro zonoje, o ne už jos ribų", - kiek anksčiau šį mėnesį prasitarė Marekas Belka, Lenkijos centrinio banko vadovas, garsiai išsakydamas kitų Vidurio Europos valstybių lyderių mintis. Stodamos į ES kiekviena iš 10 valstybių įsipareigojo ateityje įsivesti eurą. Kol kas tai padarė Kipras, Malta ir Slovakija, o nuo šio šeštadienio euras pradės cirkuliuoti ir Estijoje. Likusios šešios valstybės, tarp jų ir Lietuva, su nerimu stebi, į kokią krizę pateko euro zonos narės Portugalija, Airija, Graikija ir Ispanija. Būtent euras joms užkirto kelią pasinaudoti veiksmingiausiu vaistu nuo krizės - valiutos devalvacija.

Didžiausios euroskeptikės yra Čekija ir Lenkija. Abiejose valstybėse gausu euroskeptiškai nusiteikusių politikų, be to, ir viena, ir kita valstybė puikiai susitvarkė su pasauline finansų krize. 2009 metais nuosmukio jos išvengė devalvuodamos savo valiutą. Lenkija iš viso nepatyrė jokio bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimo - krizės krečiamoje ES tai prilygsta stebuklui.

Tuo metu kitos Vidurio Europos šalys, susiejusios savo valiutą su euru, kenčia kaip ir jų kolegės iš Viduržemio jūros pakrantės. Jų pečius slegia didėjančios valstybės skolos ir būtinybė mažinti vyriausybės išlaidas. Praėjusiais metais Estijos ekonomika smuko 17 proc., Latvijos - 25 procentais. Į neišbrendamą krizę patekusi Vengrija galiausiai pagalbos kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą.

Anksčiau Vidurio Europa investuotojus viliodavo mažesnėmis sąnaudomis ir pigesne darbo jėga. Tačiau dabar joms reikia ieškoti kitų būdų, kad įrodytų savo pranašumą. Pavyzdžiui, Rumunijoje, kurios lėjos vertė pernai smuko penktadaliu, išaugo darbo jėgos sąnaudos. Normaliomis sąlygomis Vidurio Europoje augimo tempai turėtų būti didesni nei Vakarų Europoje, tačiau tam trukdo krizė euro zonoje, kuri yra didžiausia regiono eksporto partnerė.

Vidurio Europai bus sunku atsigauti, jei ES senbuvių bėdos nebus greitai išspręstos. Vakarų Europoje vidaus vartojimas yra sulėtėjęs, tad prekybos ryšius plėtoti sudėtinga. Ekspertų teigimu, alternatyvi Rusijos rinka, turinti 141 mln. gyventojų, - per maža. Vidurio Europai parankiausia būtų įsibrauti į milžinišką Vokietijos pramonę. Mat Europoje eksporto prekių poreikis daugiausia priklauso nuo didžiausios ES ekonomikos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"