TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos "piktadarė"

2010 03 25 0:00
Iš Europos "ligonio" Vokietija virto į Europos "piktadarę".
AFP/Scanpix nuotrauka

Graikija ir kitos Europos šalys susidūrė su tuo, ko padidinti mokesčiai ar sumažintos išlaidos neišspręstų - nesugebėjimu konkuruoti. Šių nualintą ekonomiką turinčių valstybių akyse didžiausia piktadare tapo kaip niekada gerai besijaučianti Vokietija.

Pasauliui Europa atrodo kaip žemynas, kurio ekonomika - konservatyvi, darbo jėga tingi ir priklausoma nuo socialinių garantijų, o pramonės šakos seniai išėjusios iš mados. Tačiau žemyno viduryje spindi ryški Vokietijos ekonomikos žvaigždė. Vis dėlto jos sugebėjimas sėkmingai laviruoti pasaulio ūkyje kelia daug rūpesčių kaimynėms. Mat Vokietija per daug aukštai iškėlė konkurencijos kartelę. Kitoms Europos Sąjungos šalims tapo kur kas sunkiau parduoti savo sukurtus produktus ir paslaugas užsienyje, o tai trukdo augti jų ūkiams ir išbristi iš beviltiško dydžio skolų. Vokietijoje darbuotojams mokami dideli atlyginimai, bet šalyje didesnis darbo našumas, tad darbo jėga ir produktų gamyba tampa palyginti pigesnės nei tradiciškai mažų sąnaudų šalyse - Graikijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.

Pagal eksporto apimtį pasaulyje Kinija pagaliau išstūmė Vokietiją iš pirmosios vietos, bet niekas net neabejoja šalies meistriškumu parduoti savo prekes užsienyje. Beveik pusė jos eksporto keliauja į euro zonos valstybes, kurios nebegali pasinaudoti devalvacija, kad įveiktų Vokietiją. Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde praėjusią savaitę atvirai užsipuolė į eksportą orientuotą Vokietijos ekonominį modelį. "Be abejonės, per pastaruosius dešimt metų Vokietija nuveikė išties didžiulį darbą pagerindama savo konkurencingumą ir itin smarkiai mažindama darbo sąnaudas. Tačiau nesu tikra, kad šis kelias dera su ilgalaike strategija ar yra naudingas visoms kitoms grupės narėms", - sakė ministrė ir siūlė šaliai kaimynei skatinti paklausą viduje. Praėjusiais metais Vokietijos teigiamas prekybos balansas siekė 136 mlrd. eurų - tiek pat, kiek ir neigiamas prekybos deficitas Ispanijoje, Graikijoje ir Portugalijoje kartu sudėjus.

Vokietijos ministras Raineris Bruederle sako, kad neteisinga kritikuoti Vokietiją, kai kitos valstybės "gyveno plačiau, nei galėjo, ir konkurencijos srityje apsileido". Savo konkurencingumą užsienyje valstybės gali didinti trimis būdais - kontroliuodamos darbo sąnaudas, didindamos našumą ir devalvuodamos valiutą. Trečiasis būdas atkrinta euro zonoje, turinčioje bendrą ir vis dar pervertintą valiutą. Pirmieji du būdai gelbėtų, bet laukti tektų ilgai ir skausmingai. Tiesa, Vokietija šį procesą ištvėrė. Prieš dešimtmetį vadinta Europos ligoniu ji įšaldė atlyginimų augimą ir investavo į nedarbo mažinimą. Kol anglosaksai taškėsi pinigais, vokiečiai taupė. Galiausiai tai atsipirko. Europos Komisijos duomenimis, nuo 1999 metų, kai buvo įvestas euras, darbo sąnaudos Vokietijoje sumažėjo 15 procentų. Graikijoje jos išaugo 3,5 proc., Airijoje ir Portugalijoje - 13 proc., o Ispanijoje - dešimtadaliu.

Tai nereiškia, kad Vokietijos darbuotojai yra pigūs. Jų algos ir socialinės garantijos - vienos didžiausių Europoje. Anot Vokietijos ekonomikos instituto, vokietis vidutiniškai gauna 34 eurus per valandą. Graikas uždirba vos 17 eurų, o portugalas - dar mažiau. Tačiau sparčiau augantis darbo našumas Vokietijoje leidžia pagaminti daugiau už mažesnę kainą.

Paprastai ekonomiškai stiprios ir subalansuotos valstybės save laiko doruolėmis, o įklimpusios į skolas tampa savanaudėmis. Taip Vokietija traktuoja Graikiją, Ispaniją ir kitas bėdoje atsidūrusias euro zonos šalis. Graikijos pašalinimas iš euro zonos anksčiau buvo tabu, bet šiandien apie tai sklando kaip niekada daug diskusijų. Vokietijos ministrai net pritartų ir Europos valiutų fondui. Bet Angelos Merkel vyriausybei vis dar nepriimtina idėja, kad ir Vokietija turi prisitaikyti prie situacijos daugiau leisdama nei taupydama, viduje skatindama vartojimą ir investicijas.

Vokietijos kaimynių laukia didžiuliai darbai. Prancūzija, Italija ir Ispanija turėtų sekti vokiečių pavyzdžiu liberalizuodamos darbo rinką. Italija, Ispanija ir Graikija turėtų griežčiau valdyti savo viešuosius finansus. Tačiau dirbti privalo ir Vokietija. Jos verslas varžomas daugybe taisyklių - jas reikėtų mažinti; darbo apsauga per daug griežta; reformų reiktų sveikatos apsaugos sistemoje ir švietimo srityje; jos paslaugų sektorius per mažai išplėtotas. Jei tik Vokietija pakeltų galvą, ji pamatytų, kad šios struktūrinės reformos būtų jos pačios, jos gyventojų ir visos euro zonos labui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"