TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos radikalai griauna dvipartines sistemas

2014 12 08 6:00
Graikijos "Syriza" partijos lyderis Alexis Tsipras. AFP/Scanpix nuotrauka

Nestabili Europos ekonomika pamažu, bet užtikrintai griauna žemyno valstybių partines sistemas. Politinėje arenoje iškyla nauji žaidėjai, keliantys grėsmę tradicinėms partijoms. Aljansai ir įvykiai, kurie dar prieš kelis metus atrodė neįmanomi, dabar atvirai aptarinėjami ne vienoje Europos šalyje.

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Švedija pranešė, kad rengs pirmalaikius parlamento rinkimus iš dalies dėl radikalios dešinės politikų veiksmų. O Ispanijoje valdančioji centro dešinieji atvirai svarsto jungtis su savo ilgamečiais varžovais iš centro kairės stovyklos, kad užkirstų kelią protesto partijos įsigalėjimui.

Keliose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, įskaitant Švediją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę ir galbūt Graikiją, kitais metais vyks visuotiniai rinkimai. „Stratfor“ analitikai prognozuoja, kad kai kur rezultatai bus tokie, kokių 2008-aisiais nebuvo galima net tikėtis.

Švedija

Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas, šalies ministrų kabinetui vadovavęs vos kelis mėnesius, pirmalaikius rinkimus paskelbė, kai nepavyko patvirtinti jo centro kairiųjų vyriausybės parengto valstybės biudžeto projekto. O to padaryti nepavyko, nes kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija balsavimo metu nusprendė palaikyti opoziciją.

Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas. /AFP/Scanpix nuotrauka

Čia pirmalaikiai rinkimai - pirmieji šalyje per beveik 60 metų - vyks kovo 22 dieną. Po parlamento rinkimų rugsėjo mėnesį nė viena Švedijos politinė jėga nesugebėjo suformuoti daugumos. Tuomet stipriai pasirodė kraštutinių dešiniųjų partija, gavusi 12,9 proc. balsų. 2010-aisiais, kai pirmą kartą dalyvavo rinkimuose, ji surinko tik 5,7 procentus.

Švedijos ekonomikos augimas - vienas sparčiausių Europoje. Nedarbo lygis čia toks pats, koks buvo prieš finansų krizę. Tačiau politiniame kontekste svarbiau tai, kad Švedijoje vienam gyventojui tenka daugiausia prieglobsčio prašytojų visoje ES. Pernai Stokholmo priemiesčiuose, kuriuose gyvena daug imigrantų, vyko riaušės, atskleidusios, kaip sunkiai šaliai sekasi į visuomenę integruoti atvykėlius. Viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad dauguma švedų vis dar palankiai žiūri į šalies prieglobsčio politiką, bet tuo pat metu ir baiminasi dėl neigiamo imigracijos poveikio valstybės ekonomikai ir kultūrai.

Jei po rinkimų Švedijos demokratai išliks trečia stipriausia šalies partija, jų balsas formuojant vyriausybę bus ypač svarbus ir kraštutinė dešinioji politinė jėga įgaus didelės galios vienos iš svarbiausių ES ekonomikų valdyme.

Ispanija

Ispanijoje visuotiniai rinkimai vyks 2015 metų pabaigoje ir politinei sistemai tikriausiai turės dar didesnės įtakos. Vis dar sunkiai atsigaunanti šalies ekonomika ir korupcijos skandalai, susiję su valdančiąja partija, padėjo į viršų iškopti jaunai kairiųjų protesto partijai „Podemos“.

Ispanijos "Podemos" partijos lyderis Pablo Iglesias. /Reuters/Scanpix nuotrauka

„Podemos“ gyvuoja trumpiau nei metus, tačiau naujausi visuomenės nuomonės tyrimai skelbia, kad ją palaiko net 28 proc. ispanų – daugiau nei pagrindines Ispanijos partijas: centro dešiniųjų Liaudies partiją ir centro kairės Darbo partiją. „Podemos“ iškilimas taip sukrėtė Ispanijos valdančiuosius, kad šią savaitę Liaudies partijos pirmininkas pasiūlė sudaryti aljansą su amžinais savo priešininkais Darbo partija.

Pastarieji šį pasiūlymą ilgai negalvodami atmetė, o ir patys dešinieji kitą dieną atsisakė minėtos idėjos. Tačiau vien faktas, kad tokia mintis buvo svarstoma, rodo, jog „Pondemos“ iškilimas kelia grėsmę dvipartinei Ispanijos sistemai, veikiančiai nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio.

Prieš krizę pagrindinės Ispanijos partijos paprastai gaudavo apie 70-80 proc. rinkėjų balsų. Prognozuojama, kad kitais metais (pirmą kartą šalies istorijoje) jos gali nesurinkti nė 50 procentų.

Graikija

Graikijos politinis gyvenimas galėtų būti puikus pavyzdys, kas ateityje galimai laukia Ispanijos. Čia ilgus metus taip pat veikė santykinai stabili dviejų partijų sistema: centro dešiniuosius valdžioje keitė centro kairieji. Kilus finansų krizei, Graikijoje staiga išpopuliarėjo kairiųjų partija „Syriza“, kuri prieštarauja ES taupymo priemonėms. 2012-aisiais prireikė net dviejų rinkimų, kad pagrindinės partijos galėtų suformuoti aljansą ir išlaikyti „Syriza“ opozicijoje. Graikijoje, kur politinės varžybos tarp dviejų pagrindinių partijų yra įsišaknijusios itin giliai, prieš krizę toks aljansas būtų buvęs neįsivaizduojamas.

Kitais metais Graikijos parlamentarai bandys išrinkti naują prezidentą. Jeigu nepavyks, teks rengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Šiuo metu „Syriza“ pirmauja visose gyventojų apklausose ir šį kartą išsišokėlių gali būti sunku neprileisti prie valdančiųjų postų.

„Syriza“ yra pažadėjusi pertvarkyti Graikijos valstybės skolą. Toks žingsnis tikriausiai suerzintų finansų rinkas ir sukeltų neužtikrintumą visoje euro zonoje. Jei Graikija Europoje vėl sukels finansų suirutę, europiečiai turės grįžti prie derybų stalo ir aptarti visus klausimus, kurių iki šiol buvo galima vengti.

Jungtinės karalystės partijos UKIP lyderis Nigelas Farage'as. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Jungtinė Karalystė

Kitais metais euroskeptikai vaidins rimtą vaidmenį ir Jungtinėje Karalystėje, kurioje rinkimai vyks kovą. Šioje šalyje iki krizės taip pat puikiai veikė dvipartinė sistema ir koalicijos buvo retas reiškinys. Tačiau iškilusi antiimigracinė UKIP partija grasina sugriauti šią sistemą. Kol kas Konservatorių ir Lieboristų arba Torių ir UKIP aljansai atrodo mažai tikėtini. Tačiau, jei kitąmet nė viena partija nesurinks tiek balsų, kad viena galėtų formuoti vyriausybę, nebus galima atmesti nė vieno iš šių variantų.

Dabartinės Europos politikos tendencijos būtų atrodžiusios neįmanomos vos prieš penkerius ar šešerius metus. Dauguma žmonių nebūtų patikėję, kad nedarbas Ispanijoje arba Graikijoje gali išaugti iki 25 proc., arba kad nacionalistinės, protesto ar euroskeptiškos partijos gaus tiek politinės galios. Be to, dauguma europiečių tikrai negalvojo, kad ES ateičiai gali kilti rimta grėsme. Daugeliui ispanų, graikų, švedų ir britų jų šalių politinių sistemų transformacija gali atrodyti mažai tikėtina, bet kai kurių ateinančiais metais tikriausiai laukia nemalonios staigmenos.

stratfor.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"