TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos Sąjunga bejėgė prieš diktatorius

2007 11 07 0:00
Angela Merkel, kaip ir kiti Europos vadovai, pjausto Afrikos pyragą taip, kaip nori.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šių metų gruodį Lisabonoje numatytas Europos Sąjungos (ES) ir Afrikos šalių viršūnių susitikimas, tačiau šiam istoriniam įvykiui Europa, regis, dar nėra pasirengusi. Žemynas nesutaria, kaip reikėtų elgtis su Afrikos diktatoriais.

ES pirmininkaujančios Portugalijos ministras pirmininkas Jose Socrates kartą pasakė: "Europa pradėjo dialogą su Afrika prieš septynerius metus. Tai yra nesuvokiamas laiko tarpas ES užsienio politikoje. Pats laikas pradėti naują dialogą." Kaip tarė, taip ir padarė - Lisabonoje šiais metais svečiuosis ES ir Afrikos šalių vadovai. Keistas sutapimas, bet paskutinį kartą toks susitikimas įvyko 2000 metais, kai ES pirmininkavo ta pati Portugalija.

Despotų "tramdymas"

Ruošdamasi istoriniam susitikimui Europa turi sutarti dėl Afrikos diktatorių "tramdymo" politikos. JAV taktika - jėgos panaudojimas - taikiems Europos lyderiams yra nepriimtina. Kinijos strategija, t. y. "autokratų klubas", arba "nematau nieko blogo, jei palaikau santykius su Mianmaru ir Sudanu", dar nepasirodė veiksminga.

Kovodama su neribota kai kurių vadovų galia Europa ieško pusiausvyros tarp "realpolitik" ir idealistinių taikos, demokratijos ir ekonomikos klestėjimo siekių. Savo taktiką žemynas vadina "švelnia jėga", tačiau tai tik teorija.

Praktikoje laimi realizmo koncepcija. Savanaudiški Europos vadovų interesai užgožia visus raginimus vieningai spręsti Irano ar Mianmaro krizę, o atskirų Europos valstybių siekis "parodyti savo galią ir principus" trukdo išnarplioti visagalio Zimbabvės prezidento Roberto Mugabe klausimą.

Atsidūrė aklavietėje

Europos lyderiams ramybės neduoda 83 metų R.Mugabe, jau beveik 30 metų sutelkęs valdžią savo rankose. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas sako, kad valdant R.Mugabe Zimbabvėje šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės, varžoma politinė laisvė, todėl šiam tironui esą nedera dalyvauti ES ir Afrikos šalių viršūnių susitikime. Tačiau po šiais "nedera" šūkiais greičiausiai slypi Didžiosios Britanijos baimė prarasti įtaką savo buvusioje kolonijoje, į kurią pastaruoju metu neva pretenduoja Kinija, siūlanti Zimbabvės valdžiai milijardus grynųjų ir įvairių paskolų mainais į gamtos išteklius.

Jei Zimbabvės prezidentas pakviestas nebus, tikėtina, kad kitos Afrikos šalys tai supras kaip nepagarbos ženklą ir atsisakys dalyvauti ES ir Afrikos šalių viršūnių susitikime. Taigi visos Europos pastangos pradėti naują dialogą gali žlugti.

G.Brownui Europos interesai, regis, nerūpi. Politikas pagrasino boikotuoti viršūnių susitikimą, jei bus pakviestas R.Mugabe. Europa atsidūrė aklavietėje. Kam teikti pirmenybę - naujam dialogui su Afrikos šalimis ar savanaudiškiems G.Browno interesams?

Išeitį rado išmintinga Portugalija. Ji pasiūlė, kad galutinį svečių sąrašą nulems Afrikos valstybės.

Dialogas nebūtinas?

Portugalija nori, kad naujas Europos ir Afrikos šalių dialogas būtų grindžiamas demokratijos, integracijos ir "gero valdymo" principais. Vieni diplomatai mano, kad visa tai beprasmiška, nes "R.Mugabe yra siaubingas, bet Afrikoje tokių despotų daugiau". Kiti sako, kad Afrikos šalys Europai įdomios tik sprendžiant migracijos ir saugumo klausimus.

Atrodo, ir Afrikos šalys linkusios manyti, kad naujas dialogas nebūtinas. Kinijos paramos gavėjai Afrikoje gali visai nekreipti dėmesio į tradicines Europos įtakos priemones, t. y. į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką.

Kalbėdamas apie Kinijos paskolų politiką Afrikoje, vienas diplomatas pasakė, kad užuot kritikuodama Europa turėtų atsižvelgti į Afrikos kolonijinę praeitį. Kitas iškėlė retorinį klausimą, ar yra blogesnių dalykų nei kai kurių Vakarų jėgų elgesys su Irako kaliniais.

Trūksta vienybės

"Realpolitik" dvelksmą galima pajusti net ir tada, kai Briuselio diplomatai aiškina, kodėl Europa negali imtis tam tikrų priemonių vienam ar kitam tironui nubausti. Politikai viską aiškina nuvalkiotomis formuluotėmis: "O, taip, šis diktatorius yra monstras, bet ar jis iš tiesų blogesnis už kitus despotus, apie kuriuos kalbėjome? Bet kokiu atveju papildomos sankcijos būtų beprasmiškos: Kinija/Indija/Rusija tiesiog nekantrauja užimti mūsų vietą."

Vis dėlto vadinti Europą "ciniška geopolitikos žaidėja" būtų ne visai teisinga. Europai paprasčiausiai trūksta vienybės. Jei Europa būtų kiek nuolankesnė ir gebėtų geriau suprasti save, ji neieškotų menkiausios dingsties neveiklumui pateisinti. Tikrą dialogą su Afrikos šalimis Europa pradės tik tada, kai labiau pasitikės Afrikos valstybėmis, sugebės vieningai nustatyti veiklos kryptis ir nepasiduos konkurencijai su ne itin sąžiningais varžovais, tokiais kaip Kinija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"