TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos Sąjunga įvedė naujas sankcijas Maskvai

2014 09 12 10:34
Vladimiras Žirinovskis. AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjunga (ES) penktadienį įvedė naujas sankcijas Maskvai dėl jos vaidmens Ukrainoje, įskaitant finansavimo apribojimus kai kurioms Rusijos valstybinėms kompanijoms ir įtakingų rusų politikų turto įšaldymą, nepaisydama Rusijos perspėjimų imtis asimetriškų atsakomųjų žingsnių.

Tarp baudžiamųjų priemonių, apie kurias paskelbta ES oficialiame leidinyje, yra kelionių suvaržymai ir turto įšaldymas, kurių imtasi prieš Rusijos valstybės Dūmos vicepirmininką Igorį Lebedevą, skandalingą nacionalistų politiką Vladimirą Žirinovskį ir virtinę Ukrainos rytuose veikiančių prorusiškų separatistų lyderių.

V.Žirinovskis „aktyviai rėmė Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą Ukrainoje bei aneksuojant Krymą (ir)... aktyviai pasisakė už Ukrainos skilimą“, pažymima sankcijų dokumente.

Analogiškų sankcijų taikiniu tapo ir Sergejus Čemezovas, artimas prezidento Vladimiro Putino bendražygis nuo darbo KGB Dresdeno skyriuje laikų, kuris yra valstybinės korporacijos „Rostech“, užsiimančios civilinės bei karinės paskirties produkcijos gamyba ir eksportu, generalinis direktorius. Šiai korporacijai priklauso ir ginklų tiekėja „Rosoboroneksport“ bei įmonė, planuojanti statyti Kryme jėgaines.

Iš viso į ES „juodąjį sąrašą“ asmenų, kuriems taikomi kelionių suvaržymai ir turto įšaldymas, įtrauktos 24 naujos pavardės.

Sankcijos įsigaliojo iš karto po to, kai buvo paskelbtos ES oficialiame leidinyje.

„Atsižvelgdama į situacijos rimtumą (Europos Vadovų) Taryba mano esant tinkama imtis tolesnių ribojančių priemonių atsakant į Rusijos veiksmus destabilizuojant situaciją Ukrainoje“, - sakoma sankcijų dokumente.

Tačiau ES taip pat ištiesė alyvos šakelę Maskvai, pareiškusi, kad gana greitai gali atšaukti kai kurias ar net visas sankcijas, jei Rusija laikysis trapių paliaubų Ukrainoje ir gerbs taikos planą.

Maskva sukritikavo ES už įvestas naujas sankcijas.

„Mes manome, kad tokių sprendimų priėmimas šiuo dabartiniu momentu, kai taikos procesas Ukrainoje tvirtėja – (kaip) mes viliamės – ... Tai reiškia rinktis kelią taikos proceso žlugdymo link“, – televizijai sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Dušanbėje.

Jungtinės Valstijos pranešė, kad vėliau penktadienį paskelbs savo naujų sankcijų Maskvai sąrašą.

Sankcijų imtasi prieš didžiąsias Rusijos naftos įmones, gynybos kompanijas bei valstybės kontroliuojamus bankus, kurie neteko galimybės gauti finansavimą Europos rinkose.

Naujomis baudžiamosiomis priemonėmis smogta Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Transneft“ bei dujų monopolininkės „Gazprom“ naftos padaliniui.

ES sankcijos nėra nukreiptos prieš Rusijos dujų sektorių, konkrečiau, prieš valstybės valdomą milžinę „Gazprom“, kuri yra didžiausia pasaulyje dujų gamintoja ir pagrindinė dujų tiekėja Europai.

Sankcijų taikiniu taip pat tapo Jungtinė orlaivių statybos korporacija (OAK), vienijanti didžiausias Rusijos orlaivių statybos įmones ir gaminanti naikintuvus MiG bei „Suchoj“, tankus gaminanti „Uralvagonzavod“ ir sraigtasparnių gamintoja „Oboronprom“.

Smogta ir ginkluotės gamyba užsiimančiam koncernui „Kalašnikov“, legendinių automatų AK-47, kurie plačiai naudojami visame pasaulyje, gamintojui. Koncernas įtrauktas į sąrašą kompanijų, kurioms ES valstybės negali parduoti technologijų, galimų naudoti kariniais tikslais.

Taip pat dar sugriežtinti finansiniai apribojimai Rusijos valstybiniams bankams, kuriems užkirstas kelias ES finansų rinkose platinti ilgesnės nei 30 dienų trukmės skolos vertybinius popierius. Anksčiau ši trukmė buvo 90 dienų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad pritardama naujoms bausmėms, Europos Sąjunga „pasirinko būti prieš“ dabartinį taikos kelio gairių planą, kuriuo siekiama užbaigti rimčiausią konfrontaciją Maskvos ir Vakarų santykiuose nuo Šaltojo karo laikų.

ES kelis kartus atidėjo naujų sankcijų įvedimą, išsiskyrus valstybių narių nuomonėms dėl to, ar jos turėtų būti skelbiamos Ukrainos konflikto šalims tebesilaikant paliaubų. Vis dėlto ketvirtadienį galiausia buvo priimtas sprendimas imtis naujų baudžiamųjų priemonių prieš Rusiją.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy pažymėjo, kad sankcijos gali būti atšauktos, kai rugsėjo pabaigoje bus įvertinta, kaip laikomasi ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad naujos ES sankcijos parodo Europos solidarumo su jo šalimi mastą.

„Niekada iki šiol nesu jautęs tokio solidarumo“, - sakė P.Porošenka per spaudos konferenciją Kijeve, taip pat primindamas apie pažadus paremti, kuriuos Kijevas gavo per NATO viršūnių susitikimą Velse praėjusią savaitę.

„Jaučiuosi esąs visavertis Europos šeimos narys“, - pabrėžė prezidentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"