TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos Sąjunga žengia baudų keliu

2011 03 22 0:00
Europos centrinio banko vadovas Jeanas-Claude'as Trichet svarsto, kad taisyklės galėtų būti dar griežtesnės.
AFP/Scanpix nuotrauka

Po aistringų derybų Europos finansų ministrai galiausiai uždegė šviesą naujoms Europos Sąjungos (ES) taisyklėms, kurios nepaklusnias nares supančios finansinėmis baudomis.

Praėjusią savaitę ES valstybės palaimino šešių įstatymų projektus, kurių įsigaliojimas reikš naują ekonomikos valdymo erą. Vadinamąjį Šešių paketą dar turi patvirtinti nacionaliniai parlamentai, valstybių prezidentai ir Europos Parlamentas (EP), tačiau jau dabar neabejojama, kad Bendrijoje vyksta svarbi "tylioji revoliucija". "Vyksta tylioji revoliucija, ta prasme, kad pamažu sutariama dėl griežtesnio ekonominio valdymo. Narės pritarė - ir tikiuosi, kad suprato dėl ko - labai svarbioms Europos institucijų galioms, daug griežtesnei viešųjų finansų kontrolei", - prieš gerą pusmetį kalbėjo Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso, kai 27 narės palaimino pirminius EK pasiūlymus.

Šešių paketu bus reformuojamas Stabilumo ir augimo paktas. Priimtas 1997 metais jis numatė, kad euro zonos narių metinis valstybės deficitas negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o visa valstybės skola - 60 proc. BVP. Tačiau kritikai teigė, kad nuobaudos už pakto nesilaikymą yra pernelyg menkos. Be to, prieš penkerius metus didžiosios Bendrijos narės Prancūzija ir Vokietija pasiekė, kad paktas būtų dar laisviau interpretuojamas.

Naujose taisyklėse daugiau dėmesio bus skiriama valstybės skolai. Deficitas galės būti net kiek didesnis nei 3 proc., jei to reikės skoloms suvaldyti. Tuo metu šalys, kurių skolos sieks daugiau nei 60 proc. BVP, per trejus metus turės kasmet jas mažinti po penkis procentus. O jei tokia narė dar priklausys ir euro zonai, jai grės rimtos finansinės sankcijos. Nepajėgiančios laikytis taisyklių valstybės turės pervesti tam tikrą sumą - maždaug 0,2 proc. BVP - į Bendrijos sąskaitą. Jei šaliai niekaip nepavyktų pataisyti padėties, šie pinigai būtų nurašomi kaip bauda. Procedūrą būtų galima pakartoti, tačiau bauda negalėtų viršyti 0,5 proc. BVP. Pavyzdžiui, vienai labiausiai įsiskolinusių narių Ispanijai tektų sumokėti 5,25 mlrd. eurų. Finansinės sankcijos valstybei būtų netaikomos tik tuo atveju, jei dauguma narių šį žingsnį vetuotų. Beniliukso šalys ilgą laiką reikalavo, kad šalys būtų baudžiamos be jokių išimčių, o tokią veto teisę vadina tik laisve manipuliuoti. Europos centrinio banko vadovas Jeanas-Claude'as Trichet irgi pasipiktino tokiu nuglaistytu susitarimu: "Šiuo metu sutartas variantas, mūsų nuomone, yra nepakankamas."

Be to, taisyklėse numatyta, kad ES gali peržiūrėti ne tik valstybių nacionalinius biudžetus, bet ir kitokią nacionalinę ekonomikos politiką. Pavyzdžiui, tikrinti prekybos deficitą, "pernelyg didelius" atlyginimus, privačių ir valstybės skolų lygį, perspėti dėl nekilnojamojo turto burbulų ir panašiai. Taip siekiama užkirsti kelią "makroekonomikos disbalansui" ilguoju laikotarpiu. Vėl "nusikaltusiai" valstybei gresia iki 0,1 proc. BVP dydžio baudos. Tiesa, toks mechanizmas sulaukė kritikos iš skaidrumo sergėtojų. Esą sprendimas, ar valstybė nusižengė ir dėl ko nusižengė, bus priimamas už uždarų durų, nedalyvaujant visuomenei ir žiniasklaidai.

Svarstant šiuos įstatymų projektus, Vokietijai pavyko primesti savo valią - prekybos perviršis nebus laikomas "makroekonominiu disbalansu". Daugelis ekonomistų aiškino, kad pagrindinė Europos krizės priežastis ir buvo ta, kad Vokietija įgijo prekybos perteklių periferinių euro zonos valstybių sąskaita. Tokia Vokietijos pergalė gali reikšti ir tai, kad ne minėtoji valstybė ar didžiosios jos sąjungininkės bus baudžiamos už "makroekonominius disbalansus", bet tos pačios periferinės valstybės. Tad Šešių paketo kritikai purkštauja, kad naujosios taisyklės nebūtų užkirtusios kelio 2008-ųjų krizei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"