TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos Sąjungai įteikta Nobelio premija

2012 12 11 6:00
ES vadovams H.Van Rompuy, J.M.Barroso ir M.Shultzui įteiktas Nobelio premijos aukso medalis ir diplomas./AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar - gruodžio 10 dieną - Stokholme ir Osle buvo iškilmingai įteiktos Nobelio premijos. Taikos premiją, skirtą Europos Sąjungai,   atsiėmė svarbiausi Bendrijos lyderiai - ES prezidentas Hermanas van Rompuy, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ir Europos parlamento pirmininkas Martinas Schultzas.

Nobelio taikos premijos įteikimo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri vadina šią premiją Lietuvos įvertinimu. "Dainuojančia revoliucija laisvę iškovojusi Lietuva įrodė, kad savo valstybę galima apginti ne karine jėga, bet žmonių susitelkimu ir vienybe", - pabrėžė prezidentė. Jos teigimu, ES skirta premija rodo, kad pasitvirtino tarpusavio pasitikėjimu, vertybėmis, tolerancija ir pagarba paremtas europietiškas taikos modelis, o stodama į Europos Sąjungą Lietuva taip pat pasirinko taikos ir dialogo kelią.

Į ceremoniją Osle atvažiavo 19 vadovų Europos valstybių vadovų, tarp jų ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, kaimynių Latvijos ir Lenkijos premjerai. Tačiau reaguodamas į konservatorių partijoje tvyrančias euroskeptiškas nuotaikas kvietimo vykti į Oslą nepriėmė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas. Norvegijos sotinėje nebuvo euroskeptiškojo Čekijos prezidento Vaclavo Klauso.

Šventines ES nuotaikas kiek apkartino ekonomikos krizė, jau anksčiau ėmusi kenkti ES solidarumui. Praėjusį mėnesį išsiskyrus turtingų Šiaurės Europos šalių ir sunkumus išgyvenančių Pietų Europos valstybių nuomonėms nepavyko susitarti dėl naujo Bendrijos biudžeto. Didėjant nedarbui, Europoje galvą ėmė kelti nacionalistiniai ir ksenofobiniai judėjimai. Graikijoje, kur darbo neturi ketvirtadalis gyventojų, ir Ispanijoje, kur bedarbiai yra pusė jaunesnių nei 25 metų žmonių, vis garsiau kalbama apie "prarastąją kartą". Tačiau jai skirtus 8 mln. kronų (3,75 mln. litų) ES ketina panaudoti ne šioms problemoms spręsti, o nuo karo nukentėjusiems vaikams.

Nuo karo prie taikos: Europos istorija

Osle atsiimant Nobelio taikos premiją Europos prezidentas Hermanas van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pasakė šią kalbą:

<txt>Mūsų žemyno veidas išvagotas karų randais. Tačiau kai du baisūs karai nusiaubė mūsų žemyną ir visą pasaulį, Europoje įsivyravo taika.

Tomis niūriomis dienomis daugelio žmonių širdis buvo apėmęs sielvartas ir pagieža. Tad kokie drąsūs turėjo būti Europos kūrėjai pasakę: "Taip, mes visi drauge galime išsiveržti iš begalinio smurto rato, galime nutraukti keršto grandinę, galime sukurti šviesesnę ateitį."

Žinoma, taika galėjo ateiti į Europą ir be Sąjungos. Tačiau ji nebūtų buvusi tokia kaip dabar - ilgalaikė, tvari taika, o ne šaltos paliaubos. Ši taika ypatinga, nes paskatino susitaikymą. Taikai sutvirtinti simbolinių gestų nepakanka. Tada ir praverčia Europos Sąjungos "slaptasis ginklas" - neprilygstamas menas taip glaudžiai susieti visų dalyvių interesus, kad karas taptų neįmanomas. Tai nepaliaujamos derybos, apimančios vis daugiau temų, įtraukiančios vis daugiau šalių. Tokiose derybose nebūna dramatiškų pergalių ir pralaimėjimų, tačiau joms pasibaigus visos šalys būna ką nors laimėjusios.

Mums pavyko. Taika tapo savaime suprantama, karas tapo neįsivaizduojamas. Tačiau "neįsivaizduojamas" nereiškia "neįmanomas". Todėl šiandien ir susirinkome Osle. Europa privalo tesėti taikos pažadą. Tačiau vien jo savo piliečiams įkvėpti nebeužtenka. Tai aiškiai matyti šiandien, kai išgyvename ekonomikos krizę, kokios nepatyrė dvi kartos, krizę, atnešusią daug sunkumų ir tapusią Sąjungos politinio vientisumo išbandymu. Mes labai daug dirbame, kad įveiktume sunkumus, atkurtume ekonomikos augimą bei darbo vietas ir esame įsitikinę, kad mums pavyks. Laisvės ir demokratijos siekis sudarė sąlygas žemynui vėl susivienyti. Europos Sąjunga tapo mūsų bendrais namais, Vaclavo Havelo žodžiais tariant, "mūsų tėvynių tėvyne".

Europoje išgyvenę nacionalistinį ekstremizmą, karus ir absoliutų blogį, turime troškimą, kad tai daugiau nepasikartotų. Šis troškimas - mūsų santykių su tarptautiniais partneriais pamatas. Jis nulemia mūsų poziciją kovoti su mirties bausme ir remti tarptautinį teisingumą, jis skatina mus kovoti su klimato kaita, aprūpinti gyventojus maistu, užtikrinti saugią energetiką, juo grindžiama mūsų nusiginklavimo ir branduolinės ginkluotės neplatinimo politika.

Kaip žemynas, pakilęs iš pelenų ir tapęs viena stipriausių pasaulio ekonomikų, mes jaučiame ypatingą pareigą padėti milijonams vargstančiųjų. Kaip su totalitarizmu kovojusių valstybių bendrija mes visada remsime tuos, kurie siekia taikos, teisingumo, demokratijos ir žmogaus orumo. Šiandien mąstome apie viso pasaulio žmogaus teisių gynėjus, rizikuojančius savo gyvybe ir ginančius mums svarbias vertybes. Nėra tokių kalėjimų sienų, kurios nuslopintų jų balsus.

Kaip Bendrija, sukurta remiantis pamatine vertybe - lygiomis vyrų ir moterų teisėmis, - mes aktyviai giname moterų teises visame pasaulyje. Mes giname pagrindines teises ir labiausiai pažeidžiamų, t. y. šio pasaulio vaikų.

Albertas Nobelis labiausiai siekė "Europos sutaikymo". Viename pirmųjų savo testamento variantų jis net prilygino jį tarptautinei taikai. Per pastaruosius 60 metų ES parodė, kad tautos ir valstybės gali susivienyti, peržengdamos savo sienas.

Mūsų žemynas, pakilęs iš pelenų po 1945 metų ir susivienijęs 1989-aisiais, turi didžiulį atsinaujinimo potencialą. Ateities kartoms teks tęsti mūsų bendrą kelionę. Tikiuosi, jos vertins šią pareigą ir galės pasakyti tai, ką šiandien mes tariame čia: "Aš didžiuojuosi, kad esu europietis."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"