TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos skausmai atsiliepia Šveicarijai

2012 01 16 9:00

Šveicarija nepriklauso nei Europos Sąjungai (ES), nei euro zonai, turtingai šaliai netenka taupyti, tačiau rožėmis kloto gyvenimo tai negarantuoja.

Krizei ritantis per euro zonos šalis, daugelis europiečių klausia, ar bendri pinigai ir net pati ES buvo gera mintis. Kai kurie žvelgia į Šveicariją, kuri nėra nei ES narė, nei turi eurą, tačiau palaiko glaudžius ryšius su Briuseliu ir yra geresnis pavyzdys, kaip apsaugoti savo nacionalinę ekonomiką ir drauge džiaugtis Europos prekybos rinkų nauda.

Šveicarai ir toliau gauna dideles algas bei mėgaujasi aukštu gyvenimo lygiu, o Šveicarijos miestai nuolat pakliūva į geriausių pasaulyje vietų gyventi dešimtuką. Maža to, Šveicarijos gerovės ir socialinių paslaugų sistema išlieka dosni, daugelyje ES narių taikomų taupymo ženklų nematyti. Tačiau šveicarų ekonomistai teigia, kad paveikslėlis nėra toks gražus, koks atrodo.

Pakirto eksportuotojus

"Šveicarijos ekonomika labai integruota į Europos rinką, - aiškina Rudolfas Minschas, Šveicarijos verslo federacijos vyriausiasis ekonomistas. - Mūsų įmonės realiai priklausomos nuo to, kas vyksta Europos rinkoje. Apie pusė mūsų eksporto keliauja į euro zoną, beveik 60 proc. - į ES, taigi, kai Europoje recesija, Šveicarijos ekonomika taip pat kenčia."

Šveicarija turi savo pinigus, tačiau praėjusiais metais frankas buvo šaliai didelis galvos skausmas. Abejonėms dėl Europos ir JAV ekonomikų stiprėjant, Šveicarijos frankas investuotojams atrodė saugiausi pinigai, tad jų vertė pakilo 20 procentų. Kai Šveicarijos franko ir euro kursas susilygino, šveicarų eksportuotojai sunerimo. Viskas - nuo sūrio ir laikrodžių iki mašinų ir įrankių - pasidarė pernelyg brangu Europai, ir užsakymai buvo atšaukti.

"Stiprus frankas sukėlė milžiniškų problemų eksporto sektoriui, - paaiškino R.Minschas. - Franko kilimas buvo nepaprastai greitas, 20 proc. per 18 mėnesių. Esant tokiai padėčiai, šveicarų įmonės susidūrė su didžiulėmis problemomis, kaip išlikti konkurencingoms."

Šveicarijos verslo federacijos tyrimas parodė, kad kas penktas Šveicarijos gamintojas stiprų franką vertino kaip pavojų savo egzistencijai. Šveicarijos nacionalinis bankas pririšo franką santykiu 1,20 su euru, bet šveicarų eksportuotojai teigia, kad ir tai nėra konkurencinga. Jų manymu, realus santykis turėtų būti 1,40 franko su euru. Todėl dauguma Šveicarijos gamintojų stengėsi mažinti savo sąnaudas ilgindami darbo valandas, įšaldydami algas ir atleisdami darbuotojus. Kiti ieško rinkų ne euro zonoje ir taip tikisi išgyventi audrą.

Tenka atleisti darbuotojus

1889 metais įsteigta kompanija "Jaquet Technology Group" yra kaip tik tokia, kokiomis garsėja Šveicarija. Tai tiksliosios inžinerijos firma, tiekianti didžiausio jautrumo greičio matuoklius į visą pasaulį. Bet, kaip ir daugelis kitų Šveicarijos kompanijų, Bazelyje įsikūrusi "Jaquet" taip pat turėjo prisitaikyti prie vis konkurencingesnės rinkos. Bazelio fabrike pagaminti prietaisai iš pradžių buvo parduodami šalyse, kurios dabar priklauso euro zonai, paskui Rytų Europai, o dabar yra gaminami Kinijoje. Pačioje Bazelio gamykloje dirbantiems darbininkams, kurių daugelis gyvena čia pat už sienos - Prancūzijoje ir Vokietijoje, "Jaquet" ėmė mokėti algas eurais, o ne Šveicarijos frankais, kad įveiktų franko pervertinimo padarinius.

"Jaquet" laimei, kompanija turi augančią rinką Azijoje, bet daugelį kitų Šveicarijos gamintojų, ypač tekstilės ir įrankių pramonėje, užsakymų iš Europos sumažėjimas ir stiprus frankas privertė atleisti darbuotojų.

Prieš mėnesį nedarbas Šveicarijoje pakilo nuo 2,8 iki 3,1 proc., nors tebėra pavydėtinai mažas, palyginti su daugeliu ES šalių. Šveicarijos profesinės sąjungos įspėja, kad tai turbūt dar tik pradžia. "Šimtai žmonių netenka darbo, - sakė Hansas Hartmannas iš Šveicarijos profesinių sąjungų asociacijos "Unia". - Ypač staklių ir chemijos pramonėje. Jei padėtis negerės, bijome, kad 2012 metais vien staklių pramonėje prarasime 20 tūkst. darbo vietų."

Stiprios ekonomikos prasta perspektyva

"Unia" ir daugelis Šveicarijos piliečių mano, jog šios valstybės nacionalinis bankas turėtų imtis ryžtingesnių veiksmų, kad numuštų franko kursą ir padidintų Šveicarijos konkurencingumą. Daugelis taip pat norėtų, kad Šveicarijos vyriausybė labiau apsaugotų darbuotojų teises ir darbo vietas. Šveicarijos banko "Credit Suisse" atlikta apklausa atskleidė, kad nedarbas kelia didžiausią rūpestį piliečiams ir nustelbia būgštavimus dėl imigracijos, nusikalstamumo bei aplinkos. Pamažėle šveicarams tampa aišku, kad 1992 metais jų priimtas sprendimas neiti keliu, vedančiu į ES, neišgelbės jų šalies nuo visos Europos ekonomikos likimo.

"Nemokamų pietų nebūna, - sako R.Minschas. - Nepriklausome euro zonai, bet tenykštė krizė mus veikia tiesiogiai, nes paklausa tose rinkose sumažėjo, o Šveicarijos frankas ne tik stiprus, jis - pervertintas. Visa eksporto pramonė turi mažinti sąnaudas, kad išlaikytų savo dalį Europos rinkoje. Tai sunkus darbas, kurį jai teks nuveikti."

Šiais metais Šveicarija numato vos 0,5 proc. ūkio augimą - labai niūri perspektyva tradiciškai stipriai ekonomikai. Jei Europos bėdos tęsis, skausmai atsilieps ir Šveicarijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"