TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos skyrybos su Jungtine Karalyste

2011 12 10 7:35

Kaip ir buvo galima tikėtis, po ilgų, įtemptų ir piktų derybų per naktį Europos Sąjunga (ES) skilo. 23 valstybės nutarė sudaryti savo sutartį, o likusios Bendrijos narės kol kas paliktos už borto.

23 valstybių grupė ketina sudaryti tarpvyriausybinę sutartį, pagal kurią ekonominis valdymas euro zonoje būtų griežtesnis. Naujajam Europos gelbėjimo planui pritarė 17 euro zonos narių ir Danija, Lenkija, Latvija, Lietuva, Bulgarija ir Rumunija. Švedija ir Čekija pareiškė, kad sutartį dar turės palaiminti jų parlamentas, o Jungtinė Karalystė ir Vengrija atsisakė prisidėti. Budapeštas tvirtina, kad jam irgi reikia laiko viską apsvarstyti. Tad laikui bėgant, jei trys atskalūnės persigalvos, Jungtinė Karalystė gali tapti dar labiau izoliuota. Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Mastrichto sutarties (tai buvo bendros valiutos pradžia) pasirašymo ES tektoninės plokštės vėl skilo palei tą pačią lūžio liniją, kaip ir anksčiau - Lamanšo sąsiaurį. 

Spaudos konferenciją Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy surengė pusę šešių ryto, praėjus dešimčiai valandų nuo derybų pradžios. Spalį jis viešai susikirto su britų premjeru Davidu Cameronu, o dabar vėl visą kaltę suvertė Londonui. "Tai mūsų draugų britų pasirinkimas. Mes tai gerbiame, tačiau mūsų kaltinti jie negali. Negalima, viena vertus, prašyti išimties dėl euro ir, kita vertus, reikalauti būti įtrauktiems į visus sprendimus dėl valiutos, kurios jie ne tik kad nenori, bet dar ir dažnai kritikuoja. Neatsiprašinėsime už tai, ką darome, kad išgelbėtume mūsų valiutą", - sakė prancūzas. 

Jungtinė Karalystė reikalavo, kad sutartyje būtų specialus protokolas, kuriame britai būtų atleisti nuo didelės dalies finansinių paslaugų reguliavimų. Mat Jungtinė Karalystė įsivaizduoja, jog ši sutartis keltų pavojų jos suverenumui ir Londono finansų sektoriui. Britų vyriausybė yra įsitikinusi, kad Europos Komisija (EK), kuri paprastai pasisako už liberalią politiką, leido įstatymus, kenkiančius Londonui. Esą įtaką tam galėjo daryti ir prancūzas EK narys, atsakingas už bendrą rinką, Michele Barnier. Galiausiai sutarta Jungtinės Karalystės reikalavimus ignoruoti. Anot Nikolas Sarkozy, jie buvo tiesiog "nepriimtini". Taigi bandymas pakeisti ES sutartis - tam pritarė ir Angela Merkel, ir N.Sarkozy - žlugo dėl britų nepritarimo. 

Kad ir kaip ten būtų, Prancūzijai šios derybos - didžiulė pergalė. N.Sarkozy svajojo apie mažesnę, "centrinę" euro zoną, į kurią nesikištų keistieji britai, skandinavai ir Rytų europiečiai. Jis norėjo, kad ši mažesnė euro zona būtų valdoma pagal tarpvyriausybinius susitarimus, t. y. taip, kaip nutartų valstybių lyderiai, o ne ES institucijos. Prancūzijai tai bus proga padidinti savo įtaką. Anot N.Sarkozy, ES tebeauga (vakar Kroatija kaip tik pasirašė stojimo sutartį): "Kuo didesnė Europa, tuo mažiau integruota ji gali būti. Tai akivaizdi tiesa."

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad šių sprendimų nepakanka skolų krizei įveikti. "Tai yra vidutinės ir ilgesnės strateginės reikšmės žingsniai. Procedūros, galimi sutarčių keitimai ir ratifikavimo procesai gali užtrukti. Šiandien greičiausiai rinkos sureaguos, kad grynųjų pinigų padaugėjo, bet gal ne tiek, kiek tikėjosi", - savo mintimis dalijosi Lietuvos vadovė. 

23 šalių klubas sutiko, kad jų biudžetus labiau prižiūrėtų Briuselis, o fiskalinė disciplina būtų griežtesnė. Vadinamasis struktūrinis deficitas negalės viršyti daugiau nei 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), griežtesnės biudžeto formavimo taisyklės bus įtvirtintos konstitucijose, o valstybėms, kurių biudžetų deficitas viršys 3 proc. BVP, bus taikomos automatiškos sankcijos. Europos stabilumo mechanizmas, būsimasis finansinis gelbėjimo fondas, turėtų pradėti veikti jau liepą, o ES lyderiai dar spręs, ar pakaks jam 500 mlrd. eurų. Per dešimt dienų ES šalys taip pat turėtų pervesti Tarptautiniam valiutos fondui 200 mlrd. eurų, kad šis vėliau galėtų teikti pagalbą įsiskolinusioms valstybėms.  

Britų premjeras Davidas Cameronas euro zonai ir eurui palinkėjo sėkmės. "Mes atkakliai siekėme to, kas yra Didžiosios Britanijos nacionalinis interesas. Linkiu kolegoms sėkmės su euru. Nors nesutarimai buvo dideli, jie nebuvo piktybiški. Jungtinei Karalystei nepakako to, kas siūlyta", - sakė D.Cameronas. 

Vakar Briuselyje ES lyderiai toliau tarėsi dėl naujosios sutarties detalių. Siekiama, kad sutarties tekstas būtų surašytas iki ateinančio kovo, kada vėl vyks viršūnių susitikimas.

"EU Observer", "The Economist", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"