TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos valstybės kaltinamos masinio sekimo vykdymu

2013 11 02 17:18
AFP/Scanpix nuotrauka

Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Švedijos žvalgybos agentūros vykdo masinį veiklos internete ir pokalbių telefonu sekimą, bendradarbiaudamos su Didžiąja Britanija, rodo dokumentai, nutekinti buvusio JAV žvalgybos kontraktininko Edwardo Snowdeno, kuriuos šeštadienį citavo britų dienraštis „The Guardian“.

Britanijos elektroninės žvalgybos centras GCHQ, palaikantis glaudžius ryšius su JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), atliko vadovaujantį vaidmenį, padėdamas kitoms šalims apeiti įstatymus, turinčius varžyti šnipinėjimą, rašo laikraštis.

Šis pranešimas tikriausiai bus labai neparankus vyriausybėms, ypač Vokietijos ir Ispanijos, kurios pasmerkė ankstesnius pranešimus, jog NSA vykdo jų piliečių elektroninį šnipinėjimą.

Šeštadienį paskelbtame pranešime sakoma, kad Europos šalių žvalgybos tarnybos, sudarančios „padriką, tačiau augantį aljansą, vykdė sekimą tiesiogiai prisijungdamos prie šviesolaidžių kabelių ir per slaptus ryšius su telekomunikacijų bendrovėmis“.

„The Guardian“ anksčiau buvo paskelbęs, kad GCHQ šnipinėja duomenų srautus, siunčiamus transatlantiniais šviesolaidžių kabeliais.

Šeštadienį laikraštis citavo 2008 metais GCHQ atliktą tyrimą apie agentūros partnerių veiklą atskirose Europos šalyse, taip pat vėlesnę Britanijos biuro pranešimą apie pastangas dešifruoti komercinius internetinių duomenų srautus. „The Guardian“ nurodė, kad abu tie dokumentai buvo NSA medžiagoje, kurią nutekino E.Snowdenas.

Savo tyrime GCHQ nurodė, kad Vokietijos federalinė žvalgybos tarnyba (BND) šnipinėjo duomenis, siunčiamus šviesolaidžių kabeliais, ir turi „milžinišką technologinį potencialą bei gerą prieigą prie interneto šerdies“. Tuo tarpu Britanijos šnipai padėjo kolegoms Vokietijoje pakeisti arba apeiti įstatymu, varžančius jų galimybes rinkti informaciją.

Ispanijos nacionalinis žvalgybos centras (CNI) teikė pagalbą, palaikydama ryšius su neįvardyta Britanijos telekomunikacijų bendrove.

Prancūzija, Vokietija ir Ispanija piktai reagavo į pranešimus apie JAV elektroninį šnipinėjimą, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel piktai priekaištavo JAV prezidentui Barackui Obamai dėl paviešinimų, jog NSA sekė jos telefoną kelerius metus.

Madridas praėjusį mėnesį iškvietė JAV ambasadorių, kuriam pareiškė protestą dėl Amerikos vykdomo Ispanijos piliečių telefoninių pokalbių šnipinėjimo, kai dienraštis „El Mundo“ paskelbė dokumentą, esą rodantį, jog Amerikos saugumo tarnybos per vieną mėnesį surinko informacijos apie 60,5 mln. pokalbių šioje šalyje.

Tačiau Amerikos pareigūnai atkirto, jog Europos žvalgybos agentūros dalijosi pokalbių telefonu informacija su JAV žvalgyba ir kad žiniasklaida klaidingai interpretavo E.Snowdeno nutekintus dokumentus.

Šeštadienį paskelbtame pranešime teigiama, jog Prancūzijos išorinio saugumo generalinis direktoratas (DGSE) bendradarbiavo su GCHQ dešifruojant interneto duomenų srautus ir padėjo gauti naudingos informacijos iš vienos telekomunikacijų bendrovės.

Tuo tarpu Švedija pelnė britų pagyrimą už 2008 metais priimtą įstatymą, leidžiantį rinkti šviesolaidžių kabeliais siunčiamą informaciją. Londonas planavo glaudžiau bendradarbiautis su Stokholmu, vykdant tokias operacijas, rašo „The Guardian“.

E.Snowdeno, kuriam Rusija yra suteikusi laikiną prieglobstį, nutekinti dokumentai tebekursto besiplečiantį skandalą dėl JAV sukurto didžiulio masto sekimo tinklo.

Kinija, Indonezija ir Malaizija šią savaitę pareikalavo paaiškinimų dėl pranešimų, jog duomenys amerikiečiams buvo renkami per Australijos ambasadas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"