TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Europos veiksmai teikia vilčių

2010 11 16 0:00
Dujotiekio Jamalas-Europa tarpinis punktas prie Nesvyžiaus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Spalio mėnesį Lenkija pasirašė sutartį su Rusija dėl dujų tiekimo ir dėl vamzdyno Jamalas-Europa eksploatavimo iki 2022 metų.

Pirmajame šios sutarties variante, parengtame dar sausio mėnesį, buvo susitarta dėl šio iš Rusijos per Lenkijos teritoriją einančio dujotiekio eksploatavimo iki 2045 metų, o detalesnės sutarties sąlygos buvo žinomos tik susitarusioms šalims.

Įvertindamas tokio planuojamo susitarimo svarbą tiek Lietuvos, tiek ir visos Europos Sąjungos (ES) energetikos rinkos saugumui, rugsėjo 29 dieną iškėliau šią problemą Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto posėdyje, kai buvo svarstoma Naujoji Europos energetikos strategija 2011-2020 metais.

Paradoksalu, kad ES lygmeniu strategija kuriama dešimtmečiui, o dvišalis Rusijos ir Lenkijos susitarimas, lemiantis visą mūsų energetikos rinką ir dujų tiekimo saugumą, apima net tris dešimtmečius. Be to, Lisabonos sutartyje taip pat yra įtvirtintas įsipareigojimas, kad energetikos srityje ES turi veikti solidariai ir kalbėti vienu balsu, ypač derantis su išorės tiekėjais. Akivaizdu, kad Lenkija, tardamasi su Rusija dėl dujų tiekimo ir dujotiekio eksploatavimo, šio principo nesilaikė.

Kas atsitiko, kad sutarties nuostatos buvo pakeistos? Po aktyvios šio dvišalio ir, tikiu, ne visai naudingo kitoms ES narėms bei bendram ES energetiniam saugumui susitarimo kritikos, atkreipus dėmesį į galimus ES konkurencijos principų pažeidimus, Europos Komisija ėmėsi veiksmų, kad sutarties sąlygos būtų pakeistos ir atitiktų ES teisę. Tai pirmas kartas, kai Europos Komisija stojo ginti Lisabonos sutartyje įtvirtintų solidarumo ir bendros energetikos politikos principų.

Todėl pasirašytas susitarimas smarkiai skiriasi nuo pirminio varianto. Jame įsipareigota nustatyti esamus vamzdyno pajėgumus ir sąžiningomis sąlygomis prie dujotiekio Jamalas-Europa leisti jungtis trečiųjų šalių bendrovėms, užtikrinti atgalinį tiekimą, nustatyti nediskriminuojančius ir skaidrius tarifus bei toliau plėtoti šį dujotiekį. Be to, gerokai sutrumpintas sutarties galiojimo laikas - ne iki 2045-ųjų, o iki 2019 metų. Labai svarbu tai, kad Lenkijai suteikta teisė parduoti rusiškas dujas kitoms ES šalims.

Už energetiką atsakingas komisaras Guntheris Oettingeris pabrėžė, kad Europos Komisijai pavyko užtikrinti, jog pirminis susitarimo variantas būtų peržiūrėtas, o sąlygos pakeistos atsižvelgiant į ES energetinio saugumo tikslus.

Šios sutarties korekcijų reikšmė Lietuvai didžiulė. Padaryti pakeitimai rodo, kad tokie klausimai kaip prisijungimas prie vamzdyno, atgalinis dujų tiekimas ir skaidrus tarifų nustatymas nebuvo įtraukti į pirmąjį susitarimo variantą. Ką tai reikštų Lietuvai? Tai reikštų, kad mūsų energetinė priklausomybė būtų pratęsta 35 metais, o planuojamos Lietuvos ir Lenkijos reversinės jungties likimas atsidurtų vamzdyno valdytojo rankose. Net jei ir būtų pastatyta ši jungtis, Rusija galėtų drausti ja tiekti dujas Lietuvai. Taigi mūsų šalies energetinį saugumą turintis stiprinti projektas galėjo paprasčiausiai žlugti.

Tai, kad Europos Komisija, gindama ES energetinį saugumą, užkirto kelią šio susitarimo įsigaliojimui, teikia vilčių, jog bendra Europos energetikos politika pamažu nuo žodžių pereina prie realių veiksmų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"