TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euroskeptikai žengia į Europos Parlamentą

2014 05 27 6:00
Puikiai rinkimuose pasirodęs Nepriklausomybės partijos (Jungtinė Karalystė) lyderis Nigelas Farage'as džiaugėsi užkirtęs kelią tolesnei šalies integracijai į Europą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Vakar paaiškėjo pirmieji sekmadienį pasibaigusių Europos Parlamento rinkimų rezultatai. Parlamente, kaip ir prognozuota, savo pozicijas užsitikrino euroskeptikų partijos. Didžiosios Europos Sąjungos (ES) narių partijų frakcijos – konservatorių, socialdemokratų ir liberalų - prarado dalį turėtų postų. Tačiau nuosaikūs politikai ir politologai nemano, kad garsiai džiūgaujantys euroskeptikai atneš rimtų permainų į EP.

ES šalininkai džiaugiasi šiek tiek padidėjusiu rinkėjų aktyvumu. Šiemet EP rinkimuose balsavo 43,1 proc. ES piliečių (0,1 proc. daugiau nei 2009 metais). Esminis pokytis, palyginti su praėjusiais rinkimais, – gerokai išaugęs rinkėjų palaikymas euroskeptikams.

Skelbė pergalę prieš integraciją

Iš visų ES euroskeptikų geriausiai pasirodė Prancūzijos kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas ir Jungtinės Karalystės antiimigracinė Nepriklausomybės partija. Negalutiniais duomenimis, Nacionalinis frontas surinko ketvirtadalį prancūzų balsų, o Nepriklausomybės partija – 27 proc. britų balsų. Abi partijos savo šalyse užėmė pirmąją vietą.

Dešimtys tūkstančių darbuotojų visoje Europoje skaičiavo Bendrijos piliečių balsus./Reuters/Scanpix nuotrauka

Paaiškėjus preliminariems rinkimų rezultatams Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen prancūzų žurnalistams sakė, kad džiaugiasi Prancūzijos piliečių aiškiai parodyta valia. „Prancūzai nebenori būti valdomi užsienio politikų. Mūsų šalies gyventojai nori būti apsaugoti nuo globalizacijos ir savo valstybės ateitį spręsti patys”, – M. Le Pen citavo prancūzų naujienų portalas „France 24”. Neseniai Nacionalinio fronto lyderė žadėjo savo tėvynainiams „paskersti Briuselyje tūnantį monstrą”. Atrodo, prancūzams tokia politikės retorika patiko.

Triuškinamą pergalę švenčiančios Nepriklausomybės partijos lyderiai taip pat nešykštėjo euroskeptiškų komentarų. „Britų integracijai į ES atėjo neišvengiamas galas”, – Jungtinės Karalystės žiniasklaidos tarnybai BBC vakar sakė Nepriklausomybės partijos lyderis Nigelas Farage’as.

Euroskeptikų frakcija EP „Laisvės ir demokratijos Europa”, kuriai priklauso N. Farage'o partija, turėtų gauti tiek pat vietų kaip ir 2009-aisiais – 35. Tačiau šiuose rinkimuose euroskeptikų pozicijas ypač sustiprino jokioms EP frakcijoms ir grupėms oficialiai nepriklausantys dešiniųjų pažiūrų kandidatai. Pakankamai balsų surinko ir į EP pateko itin radikalios partijos: Graikijos ultranacionalistų partija „Auksinė aušra” gavo du mandatus, o Vengrijos „Jobbik” – tris. Analitikai spėja, kad į šį parlamentą iš viso pateks iki 140 prieš eurointergaciją nusistačiusių politikų.

Didžiosios koalicijos išlaiko daugumą

Nors atrodo, kad didžiųjų ES šalių euroskeptikai vakar turėjo progą švęsti pergalę, bendros visų Europos rinkėjų pasirinkimo tendencijos byloja apie kitokią situaciją – didžioji dalis mandatų atiteko tradicinėms, proeuropietišką kryptį palaikančioms partijoms.

Didžiosios EP koalicijos išlaikė lyderių pozicijas net ir sumažėjus rinkėjų paramai joms. Centro dešinės Europos liaudies partija turėtų iškovoti 214 vietų iš 751 (negalutiniais duomenimis, koalicija surinko 28,5 proc. europiečių balsų). Net praradusi 60 vietų (2009-aisiais frakcija iškovojo 274 mandatus), Europos liaudies partija išliks didžiausia frakcija EP.

Pagrindinis favoritas kovoje dėl Europos Komisijos pirmininko posto, Europos liaudies partijos lyderis Jeanas Claude’as Junckeris sveikino europiečius su puikiais rinkimų rezultatais. „Europos Parlamente turėsime aiškią proeuropietišką daugumą. Radikalių dešiniųjų partijos šių rinkimų tikrai nelaimėjo”, – žurnalistams sakė politikas iš Liuksemburgo.

Negalutiniais duomenimis, Progresyvus socialistų ir demokratų aljansas surinko 25,17 proc. balsų ir užėmė antrąją vietą. Šiai koalicijai turėtų atitekti 189 vietos EP. Trečiojoje vietoje rikiuojasi liberalai. Surinkę 8,79 proc. balsų, jie turėtų gauti 66 mandatus. Žalieji, iškovoję 6,92 proc., turėtų gauti 52 vietas.

Daugiau vietų nei praėjusiuose rinkimuose šiemet iškovojo ir radikalūs kairieji. Prie sėkmingo kairiųjų pasirodymo daugiausia prisidėjo graikai ir ispanai. Graikijos partija „Syriza” ir Ispanijos „Vieningoji kairė” kiek netikėtai iškovojo 13 EP mandatų.

Jeanas Claude'as Junckeris

Kaimynėse – valdančiųjų triumfas

Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje pergalę EP rinkimuose švenčia valdančiųjų partijų atstovai.

Daugiausia balsų Latvijoje surinko buvęs Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis ir jo centro dešiniųjų partija „Vienybė“. 46,19 proc. balsų surinkusiai partijai atiteko keturios iš aštuonių Latvijai skirtų vietų. Jas turėtų užimti V. Dombrovskis, dabartiniai europarlamentarai Sandra Kalnietė ir Krišjanis Karinis bei Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas.

Šeštadienį Latvijoje vykusiuose rinkimuose balsavo 30,04 proc. šalies rinkėjų.

Estijos valdančioji Reformų partija laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus į Europos Parlamentą, surinkusi 24,3 proc. balsų. Partija laimėjo dvi iš šešių šaliai priklausančių vietų EP. Po vieną mandatą iškovojo Centro partija, konservatyvi Tevynės ir „Res Publica“ partijų sąjunga, Socialdemokratų partija ir nepriklausomas kandidatas Indrekas Tarandas.

Estų rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose siekė 36,44 procento.

Lenkijoje konservatorių partija „Įstatymas ir teisingumas”, kuriai vadovauja velionio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio brolis Jaroslawas Kaczynskis, negalutiniais duomenimis, surinko daugiausia – 32,33 proc. balsų ir turėtų gauti 19 vietų EP. Premjero Donaldo Tusko valdančioji krikščionių demokratų partija „Piliečių platforma” surinko 31,34 proc. balsų. Tačiau kartu su koalicijos partnere Lenkų tautos partija, kuri surinko 7,21 proc. balsų, Lenkijos krikščionys demokratai EP turės daugiau nei konservatoriai – iš viso 23 mandatus.

Lenkai balsavo itin pasyviai – savo valią pareiškė tik 22,7 proc. rinkėjų. Tačiau pasyviausi visoje Europoje ir vėl buvo slovakai. Šiuose rinkimuose balsavo rekordiškai mažai – vos 13 proc. šalies rinkėjų. Aktyviausi, kaip ir praėjusiuose EP rinkimuose, buvo Belgijos ir Liuksemburgo piliečiai. Abiejose šalyse rinkėjų aktyvumas siekė 90 procentų.

Pergalę Prancūzijoje švenčianti Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen džiugiai sveikino prancūzus tinkamai pasirinkus./AFP/Scanpix nuotrauka

Politologo dr. Lauryno Kasčiūno komentaras apie euroskeptikų galimybes naujoje EP kadencijoje:

- Visos į EP patekusios radikalios dešinės partijos yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, Nepriklausomybės partijos (Jungtinė Karalystė) lyderis Nigelas Farage’as yra pats sakęs, kad nenorėtų dirbti išvien su Nacionaliniu frontu (Prancūzija). Nacionalinis frontas negali būti tapatinamas su tokiomis ultranacionalistinėmis partijomis kaip Graikijos “Auksinė aušra” ar Vengrijos “Jobbik”. Dėl didelių skirčių šios partijos nebus vieningos Europos Parlamente ir nebus galinga politinė jėga, nors kartu ir surinks 120, 130 ar daugiau mandatų.

- Vos po kelis mandatus surinkusių ultranacionalistų partijų, tokių kaip „Auksinė aušra” ir „Jobbik”, atstovai tikriausiai nesijungs prie jokių frakcijų ir liks nepriklausomais Europos Parlamento nariais. Neturėdami sąjungininkų, jie neturės galimybės daryti įtaką ir liks EP šešėlyje. Didžiausią įtaką iš visų euroskeptikų turės Nacionalinis frontas.

- Didžiosios EP koalicijos galės nesunkiai atsverti euroskeptikų įtaką parlamente. Stiprios konservatorių, krikščionių demokratų, socialdemokratų, liberalų, žaliųjų partijų frakcijos balsuoja vieningai, tad svarbiais ES klausimais nesunkiai atsvers euroskeptikų frakcijos įtaką ir jos iniciatyvas.

- Gerai pasirodyti EP rinkimuose radikalioms partijoms padeda juose galiojanti proporcinė rinkimų sistema. Visos partijos, peržengusios nustatytą procentinį rinkimų barjerą, patenka į EP. Nacionaliniuose rinkimuose, pavyzdžiui, Prancūzijoje, galioja dviejų turų sistema, kurioje laimi balsų daugumą surinkę kandidatai. Antrajame ture visos partijos susivienija prieš radikalius atstovus, dėl to šie sunkiai skinasi kelią į šalies parlamentą, vyriausybę. Nacionalinis frontas Prancūzijos parlamente turi vos dvi vietas. Tą patį galima pasakyti apie Didžiąją Britaniją – šalies Bendruomenių rūmuose nėra Nepriklausomybės partijos atstovų.

- Euroskeptiškų partijų atstovai rinkėjų paramos Vakarų Europoje sulaukia ir dėl to, kad, priešingai nei Lietuvoje, per rinkimų kampaniją paprastai išryškina tik vieną klausimą – migraciją, ES decentralizaciją ir pan. - ir juo kalba. Pastebima, kad šiame regione aktyvesni tie rinkėjai, kurie skeptiškai vertina Europos integracijos idėją, dėl to tokia partijų taktika per rinkimų kampaniją puikiai pasitvirtina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"