TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Euroskeptiška Šveicarijos palaima

2010 08 23 0:00
Šveicarai nuo seno mėgsta eiti vieni savo keliu ir laiko tai išmintingiausia politika.
AFP/Scanpix nuotrauka

Euro zonos šalims išgyvenant sunkiausius laikus ir euro nuosmukį, Šveicarija mėgaujasi klestėjimu ir džiaugiasi nesanti Europos Sąjungos (ES) narė.

Šveicarija yra nedidelė vieningos ir jau labai išsiplėtusios Europos išimtis. 1992 metais šveicarai balsavo prieš narystę Europos ekonominėje erdvėje (EEE) - tai būtų buvęs pirmas žingsnis ES narystės link. Tiesa, skirtumas buvo labai menkas: prieš EEE pasisakė vos 50,3 proc. šveicarų, už šią sutartį buvo 49,7 proc. jų. Nuo to laiko šveicarų visuomenėje tebevyksta diskusija, kiek šaliai reikia suartėti su Briuseliu. Dabar, kai daugeliui ES valstybių tenka iš esmės veržtis diržus, Šveicarijos gerovė nė kiek nenukentėjo, o daugelis šveicarų mano, kad pasakytas "ne" Europai buvo teisingas dalykas.

Gyvenimas pinga, vartojimas klesti

"Pagal Europos standartus mūsų darbo užmokestis yra didelis, o palūkanų normos mažos", - sako ekspertai. Be to, pridėtinės vertės mokestis - 7,6 proc., o ES minimumas - 15 procentų. Prie viso šio gėrio pastaruoju metu prisidėjo dar vienas. Per pastaruosius 12 mėnesių, kai euras silpnėjo, Šveicarijos frankas buvo saugus. Importas į Šveicariją iš ES šalių pinga, ir šveicarų vartotojai laimi.

Maža to, seniai Švecarijoje galiojantys įstatymai, kurie neleidžia tiek federalinei, tiek kantonų valdžiai įklimpti į dideles skolas, reiškia, kad Šveicarija, kitaip nei daugelis ją supančių kaimynių, neturi didžiulio biudžeto deficito, kurį reikėtų mažinti labai griežtomis priemonėmis. Per pastaruosius 12 mėnesių gyvenimo išlaidų indeksas sumažėjo puse procento. Vadinasi, gyvenimas Šveicarijoje tapo pigesnis.

Bet koks apsilankymas Šveicarijos miestų ir miestelių prekybos centruose šią vasarą žada daugybę nuolaidų ir laimingų pirkėjų gausą. Mažmenininkai, parduodantys europietiškas mašinas, siūlo "eurobonusus" - iki 2 tūkst. Šveicarijos frankų (1450 eurų) nuolaidą perkant naują automobilį.

Bakalėjos prekės iš euro zonos šalių taip pat atpigo, todėl kai kurie maisto prekybos tinklai gali pasiūlyti 20 proc. nuolaidas daugiau kaip 100 prekių. Savininkai sako: "Euro vertė, palyginti su Šveicarijos franku, labai nukrito, tad mes galime leisti tai pajusti ir savo klientams."

Ypač laimingi atostogautojai. Už savo Šveicarijos frankus Šveicarijos kelionių agentūrose jie pigiai perka atostogas euro zonos šalyse ir dar gauna įvairių nuolaidų. Šiuo metu populiariausios atostogos, kurias renkasi šveicarai, - Europoje: Graikija, Ispanija, Italija. Kelionių firmos kiekvieną savaitę derasi su viešbučiais ir jų kainos tik mažėja.

Kita medalio pusė

Tačiau visas šis klestėjimas gali turėti ir kitą pusę. Stiprus frankas daro Šveicarijos eksportą į ES brangesnį. Šveicarijos pramonininkų lyderiai dėl to susirūpinę ir pasveikino Šveicarijos nacionalinio banko sprendimą pirkti eurus siekiant pristabdyti franką, kad jis neužkiltų per aukštai.

Kita vertus, daugelis Šveicarijos kompanijų buvo pasirengusios tokiai padėčiai. Jos pradėjo prekiauti vien eurais su euro zonos šalimis dar prieš kelerius metus ir todėl galėjo išvengti bent kai kurių praradimų, susijusių su valiutų svyravimais.

Šveicarijos turizmo pramonė susiduria su problemomis. Silpnas euras ir silpnas svaras pavertė Šveicariją ypač brangia atostogų vieta ES piliečiams.

Kita vertus, bene didžiausią poveikį euro zonos krizė padarė šveicarų nuomonei apie ES - abejonės stiprios kaip niekada. Dabar tik 30 proc. šveicarų sutiktų įsilieti į ES. O tokių visuomet būdavo maždaug apie pusę gyventojų. Politologai pabrėžia, jog tai visai suprantama: šveicarų nedomina euras, o ir visas Europos projektas neatrodo gerai funkcionuojantis. Ypač Graikijos, atsidūrusios ties bankroto riba, pavyzdys tik sustiprino seną ir tvirtą šveicarų įsitikinimą, kad vieniems eiti savo keliu dažnai yra išmintingiausia politika. Šiuo požiūriu tarp Briuselio ir Šveicarijos egzistuoja gana didelis kultūrinis skirtumas. Šveicarai mėgsta viską, kas maža, Briuselis - priešingai; šveicarams patinka, kad kiekviename kantone viskas būtų skirtinga, Briuselis nori, kad viskas visur būtų vienoda. Tačiau šveicarai anaiptol nesijaučia vieni - tiksliau, jie jaučiasi geriau, kai yra vieni. Tai labai sena tradicija, tad šveicarams sunku pasakyti: prisidėkime, būkime dalis, turėkime draugų.

Kita vertus, Šveicarijos, kaip ES nepriklausančios šalies, padėtis nėra tokia jau vienareikšmė, kaip gali atrodyti. Siekdama priėjimo prie ES rinkų Šveicarija buvo priversta perimti ir didelę dalį ES politikos įvairiose srityse, pradedant transportu, žemės ūkiu ir baigiant laisvu darbo jėgos judėjimu. Kai kurie ekspertai mano, kad dabar Šveicarija yra labiausiai suartėjusi su Briuseliu, kokia tik gali būti. Net ir patys šveicarai pripažįsta: galbūt mes mažumėlę save apgaudinėjame, kai dedamės visai nepriklausomi. Tačiau matydami pastarojo meto ES raidą, daugelis šveicarų įsitikinę, jog būdami ES jie kur kas labiau rizikuotų ir mokėtų didesnę kainą nei tuomet, kai gali patys spaudyti stabdžių pedalą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"