TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

F. Gulleno sekėjų persekiojimas išsiplėtė į Europą

2016 08 26 6:00
Su Fethullah Guleno judėjimu siejami asmenys persekiojami ne tik Turkijoje, bet ir Europoje. AFP/Scanpix nuotraukos

Turkijos valdžios vykdomas susidorojimas su Fethullah Guleno – musulmonų dvasininko, kurį Ankara apkaltino organizavus liepos mėnesio perversmą, – sekėjais palietė ir turkų išeivius Europoje. Čia gyvenantys ir ryšių su įtakingu vadinamųjų gulenistų judėjimu turintys turkai pastaruoju metu sulaukia daugybės įžeidinėjimų bei grasinimų susidoroti.

„Daugelis mūsų sulaukė grasinimų mirtimi, – pasakoja Berlyne įsikūrusio F. Guleno tyrimų centro „Stiftung Dialog und Bildung“ vadovas Ercanas Karakoyunas. – Policijai esu pranešęs apie šešis tokius atvejus. Pažįstu daug žmonių, kurie padarė tą patį. Aš nuolat bendrauju su policija.“

Vieną grasinimą savo paskyroje „Twitter“ tinkle net paskelbė turkų kilmės buvęs Vokietijos parlamento narys Ozanas Ceyhunas. Po pučo jis rašė: „Gulenistai Vokietijoje patirs daugybę bemiegių naktų. Mes tai skolingi mūsų kankiniams.“

Kai laikraštis POLITICO susisiekė su buvusiu parlamentaru, šis atsisakė komentuoti žinutę tviteryje, bet pridūrė seniai manęs, kad „F. Guleno judėjimas yra pavojinga ir mizantropiška teroristinė organizacija“. Tai visiškai sutampa su Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano požiūriu. Kadaise buvusių sąjungininkų R. T. Erdogano ir F. Guleno takai išsiskyrė, kai 2013 metais prezidentas apkaltino dvasininką sufabrikavus korupcijos skandalą, kurio tikslas buvo pakenkti pareigūnams, turintiems ryšių su prezidento partija „Teisingumas ir plėtra“ (AKP).

75-erių F. Gulenas nuo 1999 metų gyvena savanoriškoje tremtyje JAV. Tačiau R. T. Erdoganas vis tiek sugebėjo primesti jam bandymą nuversti šalies valdžią praėjusį mėnesį. Ankara taip pat yra oficialiai paprašiusi JAV išduoti dvasininką Turkijai.

R. T. Erdogano atstovas Ibrahimas Kalinas praeitą savaitę laikraštyje POLITICO išspausdintame komentare rašė, kad kai kurie nepavykusiame perversme dalyvavę pareigūnai „prisipažino esantys gulenistų kulto nariai, vykdantys viršesnių gulenistų hierarchijos narių įsakymus“.

Turkai prieš turkus

Su F. Guleno judėjimu „Hizmet“ („Tarnystė“) susiję kultūros centrai, mokyklos, asociacijos ir parduotuvės pranešė, kad pastaruoju metu sulaukė daug įžeidinėjimų bei grasinimu mirtimi. Buvo padegtos kai kurių šiose institucijose dirbančių žmonių mašinos, o jų biurai apmėtyti akmenimis. Tarp išeivių Europoje jau girdėti raginimų boikotuoti parduotuves, priklausančias su F. Guleno judėjimu siejamiems turkams. Danijoje šimtai turkų atsiėmė savo vaikus iš mokyklų, kurios turi tariamų ryšių su vadinamaisiais gulenistais. Jie tai padarė tuomet, kai feisbuke pradėjo sklisti 14 privačių mokyklų, neva susijusių su „Hizmet“, sąrašas ir prierašas: „Gelbėkite savo vaikus iš Fethullah Gulleno teroro organizacijos mokyklų.“

„Tėvai atsiėmė savo atžalas iš mūsų mokyklų, – kalbėjo E. Karakoyunas. – Viena to priežasčių – jie turi Turkijoje verslą ir bijo, kad kas nors toms bendrovėms gali atsitikti. Taip pat siekia parodyti savo lojalumą R. T. Erdoganui, todėl nebenori remti mokyklos.“

Praėjus kelioms dienoms po nepavykusio perversmo netoli Štutgarto įsikūrusi mokykla paprašė policijos apsaugos, nes sulaukė nemažai grasinimų.

Berlyno meras Michaelis Mulleris viename interviu minėjo, kad su juo susisiekė Turkijos vyriausybės pareigūnas ir pasiteiravo, ar merijos administracija yra pasirengusi, jeigu reikėtų, imtis priemonių prieš F. Guleno judėjimą Berlyne. „Atmečiau šią mintį ir labai aiškiai pasakiau, kad Turkijos konfliktai neturėtų būti sprendžiami mūsų mieste“, – pridūrė jis.

„Po perversmo smarkiai pagausėjo smurto, – tvirtino Belgijos turkų asociacijų, kurių daugumą įkvėpė F. Guleno mąstymo mokykla, federacijos atstovas Huseyinas Cakmakas. – Buvome priversti pateikti skundą policijai, nes situacija darėsi vis pavojingesnė.“

H. Cakmakas pasakojo, kad pirmą savaitgalį po nepavykusio perversmo du vyrai svaidė akmenis į jo asociacijos, įsikūrusios Briuselio Šarbeko rajone, langus. Kito asociacijos biuro Gento mieste sienos buvo aprašinėtos įžeidžiamais užrašais, o ant asociacijos mašinos paliktos raidės FETO – tai žodžių „Fethullah terorą palaikanti organizacija“ santrumpa.

E. Karakoyunas teigė nuogąstaujantis, kad F. Guleno šalininkų situacija gali dar pablogėti, kai Europoje gyvenantys turkai grįš po vasaros atostogų iš Turkijos. Esą „jie savaičių savaites klausėsi ir skaitė turkiškas naujienas, tad šią propagandą parsiveš į Vokietiją, o tai ves prie tolesnio santykių paaštrėjimo“.

Dar visai neseniai dvasininkas Fethullah Gulenas (kairėje) ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (dešinėje) buvo sąjungininkai. Jų išsiuvinėti portretai kabo vienoje parduotuvėlėje Gaziantepo mieste, Turkijoje.

„Hizmet“ Europoje

F. Gulenas, turintis milijonus sekėjų ir mokyklų 140 pasaulio valstybių nuo Europos iki Afrikos, yra vieno žymiausių ir įtakingiausių musulmonų judėjimų vadovas. Ši grupė vadina save skėtine ne pelno siekiančia organizacija, kuri skatina altruizmą ir religinį bei kultūrinį dialogą. Daugelis šalininkų aukoja nedidelę savo pajamų dalį su tuo judėjimu susijusioms organizacijoms.

Savo veiklą Europoje „Hizmet“ pradėjo prieš maždaug 30 metų. Daugiausia populiarumo judėjimas sulaukė Vokietijoje, nes čia gyvena didžiausia turkų bendruomenė Europoje.

Neskelbiama jokios oficialios statistikos apie F. Guleno judėjimo mastą Senajame žemyne. E. Karakoyuno žiniomis, Vokietijoje yra apie 100 tūkst. F. Guleno sekėjų, maždaug 150 mokymo centrų, 30 mokyklų ir 12 dialogo centrų. Dauguma šių institucijų išlaikomos iš rėmėjų suaukotų lėšų.

Belgijos socialiniai darbuotojai teigia, jog šioje šalyje veikia mažiau nei 10 gulenistinių mokyklų, įsikūrusių Briuselyje, Šarlerua ir Lježe. Prancūzijoje yra bent dvi su F. Guleno judėjimu siejamos mokyklos.

„Hizmet“ atstovai aiškina, kad judėjimo tikslas – spręsti musulmonų bendruomenėms kylančius sunkumus integruojantis į Europos valstybes. Pasak Belgijos Leveno universiteto F. Guleno tarpkultūrinų studijų katedros koordinatoriaus Ekrano Toguslu, judėjimo nariai siekia „imtis visuomenei naudingų iniciatyvų per švietimą ir dialogą, plėtoti socialines-kultūrines programas, kurios skatina abipusį supratimą ir bendrabūvį“.

„Jaunąją kartą, tarp jų musulmonus ir imigrantų vaikus, reikia kreipti tinkamu keliu“, – pabrėžė E. Toguslu ir pridūrė, kad F. Guleno katedra skiria daug dėmesio kovai su radikalizacija bei kitoms problemoms, su kuriomis susiduria Europoje gyvenantys musulmonai. Tačiau dabar vadinamųjų gulenistų gyvenimas Belgijoje apsunko, nes bendruomenė sulaukia labai rimtų grasinimų. E. Toguslu žodžiais, „žmonės čia labai išsigandę“.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"