TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

F.Hollande'o pažadai dūžta į realybę

2012 08 21 6:04
F.Hollande'as pakeitė prabangų limuziną "Citroen C6" į "Citroen DS5" - ne ką kuklesnę mašinėlę. /AFP/Scanpix nuotrauka 

"Paprasto vaikino" įvaizdis, nenoras dramatizuoti situacijos kalbant apie šalies problemas - šie veiksniai padėjo Francois Hollande'ui įveikti Nicolas Sarkozy per rinkimus ir vis dar pelno jam prancūzų simpatijas. Tačiau pažadai sutvarkyti šalies ekonomiką taip ir lieka tik pažadais.

Skylė biudžete

Eidamas į rinkimus dabartinis Prancūzijos prezidentas nuolat kartojo, kad ne tik Prancūzija (antra pagal dydį euro zonos ekonomika), bet ir visa Europa turi atmesti griežto taupymo politiką, nes ji, pasak F.Hollande'o, gali baigtis tragiškai, ir visomis išgalėmis skatinti vidaus vartojimą.

Šie šūkiai per rinkimų kampaniją įkvėpė daugelį prancūzų, tačiau šiandien jie skamba jau ne taip optimistiškai, ir apskritai girdimi vis rečiau. Pažadai yra viena, o sunki tikrovė - visai kas kita. Prancūzijoje nedarbas viršija 10 proc. (kai kur siekia net 40 proc.), valstybės skola - 90 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir toliau didėja, ekonomika nesiplečia, šalies skolinimosi reitingas sumažintas, prancūzų įmonių konkurencingumas tebėra labai menkas.

F.Hollande'as vis dar tvirtina esąs prieš taupymą, bet tuo pat metu žada subalansuoti valstybės biudžetą iki 2017 metų. Vien šiemet jam reikia užlopyti 10 mlrd. eurų biudžeto skylę, o kitais metais kaip nors teks surasti papildomai dar 33 mlrd. eurų. Kaip tai padaryti nesiimant drastiškų taupymo priemonių, kol kas nesako ir Eliziejaus rūmų šeimininkas. Gali būti, kad jis ir pats nežino, kaip įgyvendinti populistinius savo pažadus.

Praranda pasitikėjimą

Kuo ilgiau delsiama pristatyti aiškų veiksmų planą, tuo mažiau F.Hollande'u tiki visai neseniai už jį balsavę rinkėjai. Pavyzdžiui, gražūs prezidento rinkimų pažadai labiau apmokestinti turtuolius ir didžiąsias korporacijas jau neberanda atgarsio tarp paprastų prancūzų. Pasak apklausų, 54 proc. gyventojų mano, kad mokesčių naštą labiausiai pajus vidurinioji klasė, o ne turtingiausieji.

Yra nemažai ir kitų sričių, kuriose F.Hollande'o veiksmai kelia prancūzams nerimą. Prieš rinkimus jis N.Sarkozy gerokai apkarpytoje švietimo sistemoje žadėjo sukurti 60 tūkst. darbo vietų. Iš pradžių visus tai džiugino, tačiau šiandien džiaugiasi tik mokytojai. Pasirodo, minimos 60 tūkst. darbo vietų bus sukurtos kitų biudžetinių įstaigų sąskaita. Kitaip sakant, biudžetinis sektorius greičiausiai netrukus patirs kur kas didesnių apkarpymų nei tie, kuriuos vykdė N.Sarkozy. Jau dabar dėl to pagrįstai nerimauja Prancūzijos sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai. Visiškai tikėtina, kad karpymas palies pensijas ir pašalpas - tas finansų sritis, kurių F.Hollande'as šventai prisiekė neliesiantis.

Butaforinis taupymas 

Atėjęs į valdžią F.Hollande'as, kaip ir dera padoriam populistui, ėmėsi demonstruoti, kad jo valdžia nešvaistys mokesčių mokėtojų pinigų ir pirmoji susiverš diržus. Prezidentas pakeitė prabangų limuziną "Citroen C6" į "Citroen DS5" - ne ką kuklesnę mašinėlę, be to, atleido iš darbo vieną iš trijų asmeninių vairuotojų ir gerokai sumažino apsaugos išlaidas. Panašių veiksmų griebėsi ir premjeras bei daugelis kabineto narių. Per valstybės priėmimus atsisakyta tikro šampano - jį pakeitė gerokai pigesnis baltasis vynas, o valstybinių įstaigų bufetuose ir valgyklose padidintos patiekalų kainos.

Gal tai ir pamalonins rinkėjus, tačiau visiškai neaišku, kaip padės sutaupyti dešimtis milijardų eurų, nes minėtos priemonės kol kas ir yra rimčiausias taupymas, kurio ėmėsi prezidentas.

Žadama gerokai sumažinti atlyginimus valstybinių įmonių vadovams. Pavyzdžiui, atominės energetikos bendrovės "Areva" direktoriaus alga bus nurėžta perpus - nuo 825 tūkst. iki 400 tūkst. dolerių per metus. Turint omenyje, kad prancūzų valstybinių įmonių vadovai ir taip uždirba mažiau nei jų kolegos didžiosiose euro zonos šalyse, ekspertai jau pranašauja, jog netrukus valstybės bendrovėms bus nebeįmanoma rasti aukštos kvalifikacijos vadovų.

Verslo atsakas

Matyt, ne veltui F.Hollande'o oponentai dažnai kritikavo jo komandą kaip žmones, nelabai išmanančius, kas yra verslas. Socialistų nuomone, stambusis verslas turėjo prisiimti didesnę dalį mokesčių ir taip apsaugoti darbininkų interesus. Kol kas socialistų mylimai darbininkijai gresia tik bėdos.

"Peugeot Citroen" paskelbė atleisianti iš darbo 8 tūkst. žmonių. Apie masinius atleidimus prabilo oro linijos "Air France", telekomunikacijų milžinas "Alcatel-Lucent" ir farmacijos kompanija "Sanofi".

Štai kaip šauniai socialistai pagelbėjo savo elektoratui. Ir gali būti, kad problemos tik prasideda, nes mokesčiais apkrautas verslas ima svarstyti galimybę bėgti iš Prancūzijos. Apie tai, jog maloniai priimtų prancūzų korporacijas savo žemėje, jau nedrąsiai užsimena net britų valdžia.

Riaušės nesibaigia 

Akivaizdu, kad jokio pagerėjimo nepajuto ir N.Sarkozy nekentę skurdžiausi priemiesčių gyventojai, ne kartą per pastarąjį dešimtmetį sukėlę tikrus karus su policija. Šįkart smurtas pratrūko Amjene. Laimė, riaušės neišplito į kitas vietoves, tačiau vien šiame palyginti ramiame Prancūzijos mieste siautėjantys jaunuoliai padarė nuostolių už beveik milijoną eurų. Sudeginta mokykla, viešoji sporto salė, keliolika automobilių, sužeista 17 policijos pareigūnų. Prieš policiją naudoti net šaunamieji ginklai.

F.Hollande'o atsakas buvo gana netikėtas: prezidentas, anksčiau žadėjęs labiau rūpintis darbo neturinčiais priemiesčių gyventojais (dauguma jų - migrantai iš buvusių Prancūzijos kolonijų), prabilo savo pirmtako žodžiais ir pareiškė, kad daugiau dėmesio reikia skirti saugumui. Juk kaip tik už tokį požiūrį į smurtaujančio jaunimo problemą socialistai koneveikė N.Sarkozy.

Regis, kuo daugiau F.Hollande'ui kils ekonominių ir socialinių bėdų, tuo rečiau bus girdėti konkrečių pasiūlymų, kaip jas spręsti. Užtat gerokai dažniau turėtų skambėti skundai, kokią blogą padėtį šalyje dabartinei valdžiai paliko N.Sarkozy.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"