TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Filmas, kurį europiečiams pamatyti būtina

2015 03 10 9:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Pusę dvylikos nakties, 2008 metų rugpjūčio 7-ąją, po žiaurių Gruzijos kaimų apšaudymų, šalies prezidentas Michailas Saakašvilis įsakė pradėti karines operacijas Cchinvalio regione. Šitaip prasidėjo penkias dienas trukęs Rugpjūčio, Gruzijos-Rusijos arba Pietų Osetijos karas, kurio metu žuvo daugiau nei šimtas žmonių, per tūkstantį sužeista, daugiau nei šimtas tūkstančių neteko namų.

Kovo 9-ąją kino teatre „Pasaka“ vyko dokumentinio filmo „Rugpjūčio karas“ premjera Lietuvoje. 2014-ųjų metų kūrinyje nagrinėjamos Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto priežastys, eiga, atskleidžiamos agresyvios Kremliaus naudojamos priemonės tarptautinėje politikoje, svarstomos jų pasekmės kaimyninių šalių saugumui. Būtent prieš septynerius metus Gruzijos teritorijoje pirmą kartą po Šaltojo karo įvyko karinė Rusijos akistata su Vakarais. Susidūrimas gruzinams baigėsi liūdnai: jie išvaryti iš savo žemių Pietų Osetijoje bei iš Kodori slėnio, o Rusija pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją nepriklausomomis respublikomis, kur įsteigė karines bazes.

Po Gruzijos atėjo Ukrainos eilė

Pats režisierius Toma Chagelishvili, negalėjęs atvykti į filmo premjerą Vilniuje, teigia, jog penkių dienų karas buvo pirmoji Vladimiro Putino žinutė apie Rusijos grįžimą į geopolitinę padėtį, prarastą subyrėjus Sovietų Sąjungai. „Kur pasaulyje yra vietos mažesnėms valstybėms, kai didžiosios galios varžosi tarpusavyje? Ar jos turi galimybę pačios nuspręsti savo likimą? Tai klausimai, į kuriuos su komanda bandėme atsakyti, – aiškina režisierius. – Savo filmui norėjome sutikti ir įrašyti pokalbius su tais, kurie buvo pasaulinės politikos sprendimų priėmimo proceso viršūnėje ar jame dalyvavo. Stengėmės parodyti pasaulinės politikus užkulisius ir ką pasaulis padarė, kad išvengtų šio karo, jei tai apskritai buvo įmanoma...“.

To meto geopolitinę situaciją bei konkrečius įvykius nupasakoja keturi buvę prezidentai – Gruzijos (M. Saakašvilis), Lietuvos (Valdas Adamkus), Ukrainos (Viktoras Juščenka) bei Rusijos (Dmitrijus Medvedevas). Taip pat tuo metu vyriausiojo ES įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai pareigas ėjęs Javieras Solana bei tuometinės JAV valstybės sekretorės Condoleezza‘os Rice padėjėjas Matthew Bryza ir kiti.

T. Chagelishvili (g. 1972 m.) Tbilisio valstybiniame universitete studijavo istoriją, baigęs pradėjo dirbti žurnalistu. Nuo 2001-ųjų jis – transliuotojo „Rustavi 2“ dokumentinių filmų departamento direktorius. Sukūrė daugiau nei 30 dokumentinių filmų, taip pat rašo įvairiems žurnalams bei laikraščiams. Šiuo metu bendradarbiauja su gruzinišku žurnalo „National Geographic“ leidiniu. Pasak jo, Rugpjūčio karas buvo pirmasis Rusijos šūvis XXI a. Europoje, dabar atėjo Ukrainos eilė ir niekas nežino, kokie dar iššūkiai laukia Rusijos kaimynių ir viso pasaulio.

Ir kiti iššūkiai

Dviejų valandų trukmės filmo pabaigoje nuskamba J. Solana‘o mintis, kad Rugpjūčio karo negalima vadinti Rusijos pergale. Juk beveik visos valstybių, išskyrus kelias Pietų Amerikoje (Nikaragva, Venesuela) nei Pietų Osetijos, nei Abchazijos nepripažino. Netgi Baltarusija. Tačiau premjeros metu kalbėję du buvę užsienio reikalų ministrai – Seimo narys Audronius Ažubalis bei diplomatas Petras Vaitiekūnas, neseniai baigęs savo ambasadorystę Ukrainoje – pabrėžė, kad gruzinų filmas nėra apie praeitį. Rusijos agresija Ukrainoje daug kuo primena 2008-uosius, tačiau aneksuojant Krymą žengta kur kas toliau, nei atplėšiant nuo Gruzijos Pietų Osetiją bei Abchaziją.

A. Ažubalio teigimu, ir Ukraina, ir Gruzija buvo nubaustos už euroatlantinę integraciją. Juk prieš Krymo okupaciją Vilniuje vyko ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, o prieš provokacijas Gruzijos teritorijoje – NATO viršūnių susitikimas Bukarešte. Pasak Seimo nario, antrasis Minsko susitarimas dėl paliaubų Ukrainoje primena derybas, kurioms Gruzijos karo metu vadovavo tuometinis Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy. Po abiejų liko įšaldytas konfliktas, o prie Gruzijos ir Ukrainos prisijungia ir Moldova. Kaip pasakojo A. Ažubalis, vakariečiai nenori šioms šalims suteikti narystės ES perspektyvos, nes jų suverenitetai pažeisti. Nuo tokio požiūrio laimi tik Rusija.

P. Vaitiekūnas pridūrė, jog Europa netiki, kad tai, kas vyksta Gruzijoje ar Ukrainoje, yra su jais susiję. „Tai filmas, kurį būtina pamatyti Europai“, – sakė buvęs ambasadorius Ukrainoje, pažymėdamas, kad galbūt filmas gali prisibelsti į europiečių širdis, jei neįmanoma į protus. „Laisvė, Nepriklausomybė, Europos civilizacija, pasirodo, kad tai ne faktas“, – kalbėjo P. Vaitiekūnas. Pasak jo, šie dalykai nėra duoti savaime, už juos reikia kovoti ir filmas apie karą Gruzijoje užduoda nepatogų klausimą – ar esame pasirengę aukotis už savo šalį.

2008-ųjų rugpjūčio 12-ąją, kai Gruzijos kariuomenė jau buvo pasiruošusi ginti šalies sostinę, Rytų Europos lyderiai nuvyko į Tbilisį: V. Adamkus, Toomas H. Ilvesas, Ivarsas Godmanis, V. Juščenka, Lechas Kaczynskis. Pastarasis per 150 tūkst. žmonių miniai, susirinkusiai prie parlamento, sakė štai ką: „Šiandien Gruzija, rytoj Ukraina, diena po to – Baltijos šalys, o tada galbūt ir mano šalis, Lenkija“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"