TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Formaliai pacifistinė Japonija stiprina gynybą

2015 01 15 6:00
Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe siekia išlaisvinti karines šalies pajėgas iš pacifistinių pokario Konstitucijos grandinių. Reuters/Scanpix nuotrauka

Japonijos vyriausybė nusprendė, kad šiemet šalies kariuomenei turėtų būti skirta daugiau pinigų nei bet kada anksčiau. Pareigūnai tikisi, kad sustiprinus sienų, pirmiausia jūros, gynybą pavyks atgrasyti vis agresyviau besielgiančią Kiniją nuo bandymų perimti ginčijamų salų prie Japonijos krantų kontrolę.

Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe vadovaujamas ministrų kabinetas vakar pritarė balandžio mėnesį prasidėsiančių fiskalinių metų biudžeto projektui. Jame numatytos valstybės išlaidos didžiausios Japonijos istorijoje - 814 mlrd. dolerių. Iš šios sumos 42 mlrd. dolerių (2,8 proc. daugiau nei pernai) teks šalies gynybai. Daugiau nei pernai skirta ir socialinėms išmokoms, taip pat vyresnių žmonių globai.

Pirks naujos įrangos

Pareigūnai skelbia, kad už šalies gynybai skirtas lėšas pirmiausia bus įsigyta naujos įrangos, kuri sustiprins Japonijos karines oro ir vandens pajėgas. Didžioji dalis pirkinių bus skirta ginčytinoms teritorijoms stebėti ir Kinijai nuo galimos agresijos atgrasyti. Japonijos gynybos ministras Gen Nakatani teigė, kad papildomos išlaidos kariuomenei reikalingos dėl pasikeitusios situacijos regione: Kinijos kariniai lėktuvai skraido pavojingai arti Japonijos orlaivių, o laivai vis dažniau plaukioja netoli Senkaku krantų. Kinijos pareigūnai savo ruožtu tikina, kad jų veiksmai yra visiškai teisėti.

Pekinas ir Tokijas jau ne vienus metus ginčijasi, kam turėtų priklausyti negyvenamos salos Pietų Kinijos jūroje. Šiuo metu jas kontroliuoja Japonija, tačiau nuo 2012 metų, kai vyriausybė tris iš jų įsigijo iš vieno japono, Kinija nuolat reiškia pretenziją į jas.

Net ir priėmusi rekordinį gynybos biudžetą Japonija viena niekaip nesugebėtų pasipriešinti Kinijos karinei jėgai. Šios šalies išlaidos kariuomenei viršija Japonijos gynybos biudžetą daugiau nei du su puse karto. Pernai Kinija savo gynybos biudžetą padidino net 12 procentų. Bet tai niekai, palyginti su Jungtinių Valstijų kariuomenei skiriamomis išlaidomis, - pernai jos sudarė 600 mlrd. dolerių. JAV gynybos biudžetas yra didesnis nei kitų dešimties šalių, daugiausia skiriančių savo kariuomenėms, išlaidos karybai kartu sudėjus.

Be abejonės, pagrindinė suaktyvėjusio Japonijos ginklavimosi priežastis - Kinijos provokacijos. Nerimą japonams kelia ir priešiški kinų veiksmai Filipinuose bei Vietname, tačiau Tokijas taip pat susirūpinęs ir dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos. Be to, pastaruoju metu šalis daugiau dėmesio ims skirti jūros teritorijoms į pietus nuo jos krantų.

Leido ginti sąjungininkus

Valdant Sh. Abe šalies kariuomenės biudžetas kyla jau trečius metus iš eilės. Premjeras, į valdžią atėjęs 2012 metų pabaigoje, nutraukė dešimtmetį trukusius išlaidų Japonijos gynybai karpymus.

Po Antrojo pasaulinio karo Jungtinių Valstijų iniciatyva Japonijoje įsigaliojo nauja Konstitucija, numatanti, kad šalis neįsitrauks į jokius karinius konfliktus. Tačiau 2013-ųjų pabaigoje ėmė kilti įtampa Rytų Kinijos jūroje ir vyriausybei teko permąstyti šalies karinę strategiją. Pernai liepos mėnesį Sh. Abe ministrų kabinetui pavyko įtvirtinti naują Konstitucijos interpretaciją, leidžiančią Japonijos kariams ginti puolamus sąjungininkus. Šį pokytį džiugiai sutiko Vašingtonas, siekiantis, kad šalis aktyviau bendradarbiautų gynybos srityje.

Gali būti, kad šiais metais Sh. Abe naują Konstitucijos interpretaciją bandys įteisinti ir įstatymų lygmeniu.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"