TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Fukušima neišgąsdino Prancūzijos

2011 09 05 0:00
Tulūzoje (Pietvakarių Prancūzija) protestuotojas vaizduoja branduolinės nelaimės auką.
AFP/Scanpix nuotrauka

Prancūzija neketina keisti branduolinės energetikos politikos. Valstybė tiki savo atominių jėgainių saugumu ir žada investuoti dar daugiau į naujausios kartos reaktorius.

Po Japonijos Fukušimos branduolinės krizės Europoje kilo sujudimas keisti branduolinės energetikos planus. Tačiau Prancūzija, turinti 58 iš 143 Europos Sąjungoje esančių atominių reaktorių, ketina išlikti branduolinės energetikos čempionė. Ši valstybė neuždarys savo atominių jėgainių, kaip planuoja jos kaimynės Vokietija, Šveicarija bei Italija, ir net žada plėtoti branduolinę energetiką. Po avarijos Fukušimoje Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė, jog bus atliktas visų šalies atominių jėgainių auditas, bet jis tvirtai pridūrė, jog atominės energetikos politika nebus keičiama. Kitaip nei Vokietija, kuri iki 2022 metų žada uždaryti visas 17 savo jėgainių, Prancūzija, N.Sarkozy žodžiais, neabejoja, kad jos branduolinė energetika yra saugi. Neseniai Prancūzija paskelbė, kad į branduolinės energetikos plėtrą investuos milijardą eurų ir skatins atominių jėgainių saugumo tyrimus.

"Ketiname skirti milijardą eurų ateities branduolinei programai, ypač ketvirtosios kartos reaktoriams", - pareiškė N.Sarkozy.

Saugiausias reaktorius pasaulyje

Iš tiesų daugeliui turistų, apsilankiusių ramioje šiaurinėje Normandijos pakrantėje, milžiniškas EPR reaktorius Flamanvilyje atrodo it bjaurus randas gražiame peizaže. Tačiau Prancūzijos vyriausybei šis Europos slėginis reaktorius (European Pressurised Reactor; EPR) yra ateities įsikūnijimas. Flamanvilio jėgainė laikoma pačia saugiausia, kokia tik įmanoma šiais laikais. Ją pastatė ir suprojektavo EDF kompanija, 80 proc. jos priklauso Prancūzijos vyriausybei.

Visa sistema sudaryta iš keturių posistemių (dabar veikiančios elektrinės turi tik po dvi), kurių kiekviena išdėstyta atskiruose kambariuose, toliau nuo reaktoriaus pastato. Manoma, kad sistemų gedimas vienu metu yra beveik neįmanomas. Taigi, jei vienoje sistemų kas nors nutiktų, kol vyktų remontas, reaktorius galėtų ir toliau saugiai dirbti, nes veiktų mažiausiai dar dvi kitos sistemos.

Išsilydimo atveju šerdis būtų izoliuota dvigubų pastato sienų: viena jų, pastatyta iš suslėgto betono, skirta reikšmingam slėgio padidėjimui atremti, kita, iš armuoto betono, būtų tarsi betoninis kiautas.

Tačiau ne visi prancūzai įtikinti. "Tai tik propaganda", - sako Didier Anger, buvęs parlamentaras, aktyvistas prieš branduolinę energetiką. Įtarimą jam kelia glaudus EDF ir Prancūzijos vyriausybės ryšys: kaip galima pasitikėti vyriausybės žodžiais dėl branduolinio saugumo, kai ji valdo tokią didelę dalį kompanijos, statančios reaktorius? Juk tai, pasak jo, "tas pats klubas".

Prieš dvejus metus betoniniuose Flamanvilio reaktoriaus kupolo pamatuose buvo aptikta įtrūkių, prireikė imtis neeilinių suvirinimo darbų. Dėl šių problemų projektas stringa ir smarkiai viršija biudžetą.

Paklausa didės

Nors 10 metrų aukščio banga vargiai įmanoma Šiaurės Normandijos pakrantėje, avarija Fukušimoje parodė, kad gali nutikti visiškai nenumatytų dalykų. Todėl būtina imtis visų atsargumo priemonių.

"Kas atsitiktų, jei milžiniška banga užlietų vieną mūsų branduolinių gamyklų? Turime tai patikrinti, - sako vienas gerbiamiausių Prancūzijoje branduolinių specialistų prof. Jacques'as Foosas. - Nesakau, jog turime sukti galvas, kas būtų, jei į mus atsitrenktų meteoritas, tik sakau, kad dabar statydami atomines elektrines turime galvoti ir apie tai, kas atrodo sunkiai įsivaizduojama."

EPR reaktorius Flamanvilyje suprojektuotas taip, kad atlaikytų tokias nelaimes kaip lėktuvo sudužimas. Senesni reaktoriai tokių rafinuotų saugumo sistemų neturi.

Branduolinės technologijos yra viena svarbiausių Prancūzijos eksporto sričių. Prieš trejus metus Prancūzija pasirašė sutartį su Jungtine Karalyste pastatyti 4 naujus EPR reaktorius Didžiojoje Britanijoje, bet 2009 metų gruodį prarado 40 mlrd. dolerių vertės reaktoriaus statybos sutartį su Abu Dabiu - dėl abipusių kaltinimų, kad projektas pernelyg brangus. N.Sarkozy tikino, kad kainą pakėlė labai aukšti saugumo standartai.

Prof. J.Foosas mano, jog po Fukušimos EPR reaktorių paklausa pasaulyje padidės: "Kas murmės, kad už saugumą reikia mokėti? Nėra tokio reaktoriaus, kuris būtų pernelyg saugus."

Verslas bijo

Dėl didėjančio pardavimo padaugės ir darbo vietų, bet tai joks argumentas aktyvistui D.Anger. Kitais metais Normandijos pakrantėje bus pradėtas statyti antrasis EPR reaktorius, bet D.Anger netiki, kad tai sumažins nedarbą.

"Manėme, jog Flamanvilyje EPR sukurs daug darbo vietų... bet 50 proc. darbuotojų yra iš Lenkijos, Rumunijos ar bent jau ne iš čia", - sako jis. D.Anger nurodė, kad Šerbūro rajone nedarbas siekia 9,7 proc., ir jis toks didelis todėl, kad "verslas bijo EPR reaktorių". Verslininkai baiminasi, kas bus, jei nutiks nelaimė. Uždara zona sieks 20 ar daugiau kilometrų aplink. Verslui tai nieko gera. Todėl jis čia ir nesikuria.

Prancūzija pradėjo plėtoti civilinę branduolinę programą atsiliepdama į naftos stygių aštuntąjį dešimtmetį. Mažėjant kietojo kuro tiekimui šalis vis labiau pasikliauja atominėmis gamyklomis, kurios pagamina tris ketvirtadalius jai reikalingos energijos. Daugelis politikų supranta, jog atominė energetika yra kertinis Prancūzijos nepriklausomybės akmuo. Todėl tokios vietos kaip Flamanvilis dar ilgai išliks neatskiriama Prancūzijos peizažo dalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"