TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

G-7 kalba apie griežtesnes sankcijas Rusijai

2015 06 08 17:10
AFP/Scanpix nuotrauka

Viršūnių susitikimą baigiantys Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pirmadienį perspėjo Rusiją, kad dėl savo „agresijos“ Ukrainoje ji gali sulaukti naujų sankcijų, ir pažadėjo imtis ryžtingesnių veiksmų kovoje su klimato kaita.

Vaizdingame Bavarijos Alpių kurorte susitikę galingiausių pasaulio šalių lyderiai taip pat kalbėjosi apie pasaulio saugumo problemas, kurias kelia islamistai, ir Graikijos keliamus pavojus pasaulio ekonomikai.

Kremliaus autokratas Vladimiras Putinas jau trečią kartą nepakviestas į G-7 viršūnių susitikimą, kaip pažymėjo JAV prezidentas Barackas Obama, dėl „agresijos Ukrainoje“, o Didysis septynetas sutelkia savo gretas prieš Rusiją.

G-7 lyderiai pareiškė atsisakysią baudžiamųjų sankcijų, jeigu taikos susitarimas bus vykdomas, bet „taip pat esą pasirengę imtis papildomų ribojančių priemonių, kad Rusijos kaštai didėtų, jeigu to reikėtų dėl jos veiksmų“, sakoma baigiamajame dvi dienas trukusio viršūnių susitikimo Vokietijoje pareiškime.

„Primename, kad sankcijų trukmė turi būti akivaizdžiai susieta su Rusijos visišku Minsko susitarimų įgyvendinimu ir pagarba Ukrainos suverenumui“, – pareiškė pasaulio lyderiai, kalbėdami apie Baltarusijos sostinėje sudarytą sutartį.

Pasaulio lyderiai sugriežtino toną, kai Ukrainos gynybos ministras pirmadienį pranešė, kad Rusijos pajėgų remiami prorusiški separatistai sutelkė 40 tūkst. karių kariuomenę, kurios užtektų „vidutinio dydžio Europos valstybei“.

Pastaruoju metu paaštrėję susirėmimai rytinėje Ukrainos dalyje pareikalavo mažiausiai 28 žmonių gyvybių ir kelia pavojų Minsko paliaubų susitarimui.

Sankcijos gali būti atšauktos, jeigu Rusija laikysis savo įsipareigojimų, sakoma oficialiame pranešime.

„Galų gale tai bus pono Putino problema. Jis turi priimti sprendimą“, – sakė B.Obama.

„Ar jis ir toliau griaus savo šalies ekonomiką ir tęs Rusijos izoliaciją, siekdamas klaidingo troškimo atkurti sovietinės imperijos šlovę, ar pripažins, kad Rusijos didybė nepriklauso nuo kitų šalių teritorijų pažeidimo“, – kalbėjo jis.

Susitikimo šeimininkė Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažymėjo, kad Rusija dalyvauja kelių kitų pasaulinių krizių problemų sprendime ir paragino ją „bendradarbiauti“.

Ji taip pat metė kandžią repliką Maskvai pabrėžusi, kad „Didysis septynetas laikosi bendrų laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių vertybių. Todėl galima sakyti, kad G-7 yra bendruomenė, kuri prisiima atsakomybę“.

„Neapykantos ideologija“

Pietaudami pasaulio lyderiai aptarė ir kitas grėsmes pasaulio saugumui.

Žengdami neįprastą žingsnį G-7 vadovai pakvietė šalių, kovojančių su džihadistais, vadovus, tarp jų ir Nigerijos bei Irako lyderius.

Irako premjeras Haideras al Abadi pakviestas dalyvauti diskusijose dėl JAV vadovaujamos karinės kampanijos, turinčios padėti jo šaliai įveikti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ ekstremistus, prieš metus pradėjusius žaibišką puolimą ir užėmusius daugiau negu trečdalį Irako teritorijos.

H.al Abadi taip pat asmeniškai susitiko su B.Obama, kad aptartų Vašingtono vadovaujamą kampaniją, kuria siekiama padėti Bagdadui atkovoti teritorijas, užimtas „Islamo valstybės“ kovotojų, kurių paskelbtas „kalifatas“ kontroliuoja ir didelę dalį kaimyninės Sirijos.

Dar vienas viršūnių susitikimo svečias – naujai išrinktas Nigerijos prezidentas Muhammadu Buhari (Muhamadus Buharis) – pateikė „pirkinių sąrašą“ G-7 lyderiams, tikėdamasis užsitikrinti pagalbą kovoje su islamistų judėjimu „Boko Haram“, kaltinamu dėl 15 tūkst. žmonių žūties nuo 2009 metų.

„Mes dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą nugalėti šią teroristinę grupuotę ir kovoti su jos neapykantos ideologijos plitimu“, – sakome pareiškime, kuriame kalbama apie „Islamo valstybės“ grupuotę.

Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime dalyvaujantys lyderiai pirmadienį dar pareiškė, kad šiame amžiuje būtina smarkiai mažinti šiltnamio efektą pasaulyje sukeliančių dujų išsiskyrimą „dekarbonizuojant pasaulinę ekonomiką“.

Prieš šių metų pabaigoje numatytą Jungtinių Tautų (JT) viršūnių susitikimą klimato kaitos klausimais septynių didžiųjų pramonių valstybių vadovai paragino iki amžiaus vidurio sumažinti dujų emisijas 40-70 procentų, lyginant su 2010 metų lygiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"