TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

G.Sorosas patarė Vokietijai palikti euro zoną

2013 04 12 6:32
Atvykęs į Frankfurtą G.Sorosas negailėjo patarimų Vokietijai. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Į Frankfurtą atvykęs garsusis amerikiečių investuotojas George'as Sorosas patarė Vokietijai trauktis iš euro zonos, nes jos pasiūlytos griežto taupymo priemonės "neveikia". Todėl Vokietija turi arba sutikti su euroobligacijų išleidimu, arba atsisakyti bendros valiutos.

"Vokietija, nori ji to ar ne, Europos Sąjungoje (ES) užima lyderiaujančią padėtį. Ji yra vienintelė valstybė, galinti išspręsti euro zonos krizę, todėl pagaliau jai reikia apsispręsti, ko ji iš tiesų nori", - kalbėjo investuotojas Frankfurto finansų centre skaitydamas paskaitą, kurią pavadino "Kaip išgelbėti Europos Sąjungą iš euro krizės".

Kipre nueita per toli

G.Sorosas mano, kad Vokietijos politika euro atžvilgiu yra neteisinga, nes "negalima sumažinti skolų naštos mažinant biudžeto deficitą", be to, Vokietija nuėjo per toli spręsdama Kipro problemą. "Tai, kas nutiko Kipre, pakerta visų Europos bankų verslo modelį, kuris didžia dalimi grindžiamas turimais depozitais, - kalbėjo svečias. - Tačiau noriu aiškiai pasakyti, kad nekaltinu Vokietijos. Kiekvienas, kuris jaučia atsakomybę už susidariusią padėtį, gali padaryti tokią pačią klaidą. Suvokiu, kodėl kilo pasipiktinimas suvertus visą atsakomybę Vokietijai, tačiau tik Vokietija pajėgi sustabdyti visa tai, kas šiuo metu vyksta."

Pasisako už euroobligacijas

Šiuo metu pats G.Sorosas mato tik dvi alternatyvas - arba Vokietija sutinka su euroobligacijų išleidimu, arba traukiasi iš euro zonos. Pačiam finansininkui labiau patiktų pirmasis variantas. "Svarbiausia, kad sprendimas būtų priimtas jau dabar, nes toliau taip tęstis negali. Vokietija daro per daug nuolaidų, daug daugiau, nei reikia eurui išsaugoti. Tokia jos strategija tik griauna Europos Sąjungą", - kalbėjo G.Sorosas. Jis teigė, kad bendrų Europos obligacijų išleidimas iki minimumo sumažintų valstybių bankrotų riziką euro zonoje. Išleidus euroobligacijas tokia šalis kaip Italija galėtų sutaupyti 4 proc. savo biudžeto, todėl ji gautų progą sustiprinti savo ekonomiką. Pliusų turėtų ir pati Vokietija, nors jai ir tektų brangiau mokėti už paskolas. Bet jai nereikėtų bijoti, kad euroobligacijos sugadins jos kreditinį reitingą. Priešingai, jis prilygs tokių valstybių kaip Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Japonijos reitingams. "Berlynas tik laimėtų, jei Europos ekonomika imtų sveikti. Tačiau dabartinė Vokietijos politika tik blogina susidariusią neigiamą situaciją", - sakė G.Sorosas.

Be Vokietijos - mažiau problemų

Investuotojo manymu, jei Vokietija ir toliau aiškins, kad ji nenori euroobligacijų, yra kitas sprendimas, kaip Europa galėtų išsigelbėti iš krizės. Tai Vokietijos pasitraukimas ir euro zonos, tuomet euroobligacijos būtų išleistos jai nedalyvaujant. Be Vokietijos euro zona turėtų mažiau problemų. Išnyktų žlugimo galimybė, o valstybių skolos taptų stabilios. Yra didelis skirtumas tarp to, kas paliktų euro zoną - valstybė kreditorė ar prasiskolinusi valstybė. Jei, pavyzdžiui, iš jos sugalvotų trauktis Italija, t. y. šalis, nesugebanti mokėti savo skolų, būtų tikra finansinė katastrofa. Vokietijos pasitraukimas tokių rimtų pasekmių nesukeltų. Tuomet smarkiai nuvertėtų euras, tačiau tai tik padidintų visų likusių valstybių konkurencingumą ir atgaivintų jų nacionalinę ekonomiką. O pati Vokietija laimėtų dar ir todėl, kad euro zonoje padidėtų jos produkcijos paklausa. Kitu atveju ES gali subyrėti kitais metais arba jau tikrai po 20 metų. Tačiau tokias pesimistines prognozes šis finansininkas skelbė ir pernai. 2012-ųjų vasarą, per patį krizės įkarštį, jis pareiškė, kad euras išsilaikys ne ilgiau kaip tris mėnesius ir kad jį išgelbėti gali tik Vokietija.

G.Sorosas įsitikinęs, jog įsivesdama bendrą valiutą Europa padarė didelę klaidą leisdama valstybei bankrutuoti. Kitose išsivysčiusiose valstybėse, tokiose kaip Japonija ar Jungtinės Valstijos, tai būtų neįmanoma, nes jos turi savo centrinius bankus. "Jų centrinis bankas visuomet galėtų išspausdinti daugiau pinigų tam, kad valstybė pajėgtų išmokėti skolas. Tačiau šių bankų atsisakiusios Europos šalys, tokios galimybės neturi", - pabrėžė investuotojas.

"The Telegraph", CNBC.com, "Handelsblat", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"