TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

G.Sorosui patinka protestuojantieji prieš Volstritą

2011 11 17 9:18

"Turtingieji, tarp jų ir aš, turi mokėti daugiau", - pasakė garsusis milijardierius ir filantropas George'as Sorosas, kalbėdamas su Vokietijos savaitraščio "Stern" korespondentu apie rinkos amoralumą, euro gelbėjimą ir savo dvejopą - spekulianto ir piliečio - vaidmenį.

81 metų milijardierius žino, kokia prieštaringa asmenybe jis laikomas pasaulyje, nes daugumai žmonių šis finansininkas yra godumo ir saiko neturėjimo simbolis. Bet kritikos jis nebijo.

Šiomis dienomis G.Sorosas važinėja po pasaulį (Niujorkas, Briuselis, Londonas, Berlynas), vykdydamas specialią misiją - jis susitikinėja su įtakingiausiais politikais ir noriai duoda interviu žiniasklaidai. Kalbėdamas su Vokietijos "Stern" žurnalo atstovu, jis bandė paaiškinti, kodėl šiuo metu Vokietija turi gelbėti ne eurą, o visą Europą. Interviu turėtų būti įdomus ir LŽ skaitytojams.

- Pone Sorosai, ką manote apie teiginį, jog "kapitalizmas pagrįstas keistu įsitikinimu, kad koktūs žmonės iš kokčių paskatų kažkaip pasirūpins visuotine gerove"?

- Įdomu, iki šiol to negirdėjau.

- Ar kapitalizmas iš tiesų taip funkcionuoja?

- Ne. Sau naudos siekiantiems žmonėms visiškai nerūpi visuomenės gerovė. Tai tinka ir finansų rinkoms. Jų funkcija svarbi, bet jose nėra taisyklių ir apribojimų, todėl jose gali susiformuoti griaunamosios jėgos.

- Finansų rinkos ir jų "koktūs" veikėjai gali sugriauti visuomenę?

- Taip. Finansų rinkos visuomet nestabilios, galima sakyti, tokia jų prigimtis. Laisvai veikdamos jos gali sukelti žlugimą. Todėl reikalauju, kad finansų rinkos būtų griežtai reguliuojamos. Tai labai svarbi užduotis vyriausybėms. Bet anksčiau šioje srityje politiniai vadovai nuolat apvildavo. Apvilia ir dabar.

- Tačiau dėl krizės atsakingi ir tokie finansų rinkų veikėjai kaip jūs.

- Ne. Mes nesame atsakingi.

- Turbūt kalbate nerimtai?

- Visiškai rimtai. Finansų rinkose visi turi žaisti pagal tas pačias taisykles. Tas, kuris savanoriškai imasi papildomų apribojimų, ilgainiui išstumiamas iš rinkos. Ribas ir taisykles privalo nustatyti vyriausybės.

- Pigus pasiteisinimas.

- Taip tik atrodo. Klausimas nėra toks paprastas. Susikūriau principą, kad sudarinėdamas finansinius sandorius, kaip rinkos dalyvis, veikiu siekdamas asmeninės naudos. Kaip pilietis - vadovaujuosi visuotinės gerovės idėja. Kaip pilietis, noriu teisingų taisyklių, net jei jos prieštarauja mano verslo interesams. Tačiau dauguma Volstrito veikėjų akivaizdžiai to nenori.

- "Šokame, kol groja muzika", - kalba jūsų kolegos. Tuo metu dauguma piliečių visame pasaulyje eina į gatves protestuoti prieš kapitalizmą be moralės, prieš bankininkų nesąžiningumą, neribotai didelius jų atlyginimus bei premijas.

- Man labai patinka prieš Volstritą demonstruojantys žmonės. Be to, norėčiau, kad nors vienas bankininkas jų atsiprašytų. Pripažintų, kokias nesaikingai dideles pajamas gavo iki šiol ir kaip pūva sistema. Demonstrantai neteisūs tik dėl vieno: rinkos nėra geros ar blogos. Rinkos neturi moralės.

- Baracko Obamos rinkimų kampaniją parėmėme milijonu dolerių. Ar turėjote kokių nors finansinių interesų?

- Ne, priešingai: nuolat rėmiau politinius sprendimus, kurie akivaizdžiai prieštaravo mano ekonominiams interesams. Nuo pat pradžios kritikavau George'o W.Busho vyriausybės mokesčių mažinimo politiką. Esu prieš tai, kad kai kurios kapitalo pajamos būtų apmokestinamos mažiau nei kitos. Ir visomis išgalėmis remiu Warreno Buffetto reikalavimą didinti mokesčius.

- Legendinis milijardierius kritikuoja sistemą, pagal kurią jis pats moka mažesnį procentą mokesčių nei jo sekretorė.

- Taip. Mano tėvynėje turčiai privalo mokėti didesnius mokesčius. Ir aš privalau mokėti didesnius mokesčius. Be to, politikai pagaliau turėtų imtis griežtesnių kontrolės priemonių. Bankai jau senokai tapo per didelės rizikos investiciniais fondais. Jie naudojasi indėliais spekuliuodami savo naudai. Tai turėtų būti uždrausta.

- Tai kodėl praėjus jau daugiau nei trejiems metams nuo pasaulinės finansų krizės pradžios praktiškai nieko neatsitiko?

- 2008 metais JAV vyriausybė dirbtinai palaikė bankų gyvavimą, bet nieko nesiėmė tikrosioms krizės priežastims pašalinti. Bankai valstybei perdavė savo blogąsias sąskaitas ir toliau varė verslą. Taip buvo padidintos kreditinių kortelių skolų palūkanos nuo 8 iki 28 proc., o banko vadovai vėl išsimokėjo sau premijas. Žmones tai siutina, ir ne be reikalo. Jungtinėms Valstijoms sekasi prastai, o prezidentas B.Obama nebekontroliuoja, kaip vykdomi jo iškelti tikslai.

- Kartą sakėte, kad B.Obama tapo prezidentu įsisiautėjus finansų krizei, kurios tikrojo masto beveik niekas nesuvokė. Ar manote, kad ir B.Obama nebuvo vienas iš tų kelių, kurie suvokė?

- Užtat jis suprato, kad amerikiečiai nenori girdėti karčios tiesos, todėl padėtį vaizdavo geresnę nei buvo. Tokios taktikos pasekmės - katastrofiškos. Nuo tada respublikonų propagandos mašina ėmėsi žmonėms aiškinti, kad ne rinkos atsakingos už finansų krizę, o vyriausybė. Šiuo metu respublikonai daro tokį didelį spaudimą, kad B.Obama nebegali dar kartą padidinti mokesčių.

- Bet Jungtinės Valstijos prasiskolinusios.

- Nepadidinus mokesčių būtina taupyti biudžetą, pirmiausia, mažinant socialinių programų finansavimą. Tai sukels socialinių neramumų. Tuo pasinaudodami respublikonai dar labiau didins spaudimą, stiprės ir jų reikalavimai stiprinti policijos teises bei tariamą saugumą. Bijau, kad jei respublikonai laimės kitus rinkimus, atsidursime diktatoriškoje demokratijoje.

- Negailestingi žodžiai žmogui, išgyvenusiam nacizmą ir komunistinį režimą.

- Deja, tokia rūsti realybė. JAV demokratijai gresia pavojus.

- Ar spekuliantas G.Sorosas stato prieš eurą?

- Ne. Euras turi savo silpnybių, bet jis jau egzistuoja. Reikės jo ir ateityje, net jei Vokietijoje dar yra žmonių, manančių, kad jo vertėtų atsisakyti. Žlugus eurui sugrius pasaulinė finansų sistema.

- Ir taip gali nutikti?

- Taip, pavojus išlieka.

- Bet atrodo, kad Europos Sąjunga (ES) jau išgelbėjo eurą nutarusi sumažinti Graikijos skolą ir rekapitalizuoti bankus.

- Gaila, tačiau tai nėra geriausias sprendimas. Bet didelį palengvėjimą sukėlė pats faktas, kad pasiektas susitarimas. Kelis mėnesius jo bus laikomasi. Iki šiol Europos politikai tik siekė laimėti laiko. Dabar Angela Merkel suprato, kuo rizikuojama. Vėlai, bet vis dėlto suprato. Panašu, kad šiuo metu ji pasiryžusi rasti kelią per euro zonos minų lauką. Nesvarbu, ar tai patinka vokiečiams, ar ne: šiuo metu būtent jiems teks spręsti Europos ateitį.

- Gali būti, jog labai daug kas nenori, kad spręstų Vokietija ir jos "geležinė kanclerė".

- Vokiečiai daug ką daro teisingai. Šalies padėtis gera. Nūnai vokiečiai nori, kad visos Europos valstybės būtų tokios kaip Vokietija. Didelis eksportas, prekybos balanso perviršis, nedideli atlyginimai, taupymo programa. Deja, kitoms Europos valstybėms tai neįmanoma. Todėl Vokietija privalo pasikeisti.

- Kodėl? Jei turi skolų, privalai labiau taupyti.

- Taip, bet priverstinė taupymo programa kitose Europos šalyse sukels tolesnį ekonomikos smukimą ir jis vis labiau greitės. Tad Graikiją, nors jos skolos per 10 metų bus sumažintos 50 proc., ir toliau slėgs 120 proc. visuminio vidaus produkto dydžio skolų našta.

Europos ekonomika privalo augti. Kitaip netrukus skolos sužlugdys daugybę šalių. Vokietijos taupymo programa - klaidinga išeitis. Ji stumia Europą į defliacinius skolų spąstus. Greičiausiai kitais metais Europoje augimo nebus. Vokietijos ketinimai labai geri, bet receptas klaidingas. Tai tragedija.

- Tai ką turi daryti Vokietija? Leisti dar daugiau pinigų, suteikti dar daugiau garantijų?

- Be abejo, rasti sprendimą labai sunku. Vokietija turėtų imtis vadovavimo jo ieškant. Bet ir vėl - tai neįmanoma, nes Vokietijoje įstatymais įtvirtinti skolų stabdžiai. Todėl turi būti priimtas sprendimas Europos lygmeniu.

- Ką siūlote?

- Pavyzdžiui, būtų galima padidinti ES biudžetą vienu procentu. Šiuos pinigus investuoti į infrastruktūros projektus, tarkime, plačiajuosčių radijo signalų technologiją ir alternatyviąją energetiką. Mums reikia daugiau Europos ir skubiai. Europa privalo konsoliduotis, kitaip subyrės. Būtina likti kartu, net jei nekalbama apie santuoką iš meilės, o greičiau jau apie priverstines vedybas.

- Kurios retai būna laimingos.

- Taip, jau matome, kad Europos nuovargis didėja. Žmonės vėl ieško nacionalinių sprendimų. Europai trūksta įteisinimo. Nors dabar mums reikia didesnės Europos integracijos. Europai reikia naujos sutarties, daugiau vykdomųjų galių.

- Tačiau nepanašu, kad siekiama didesnės integracijos. Daugiau nei 100 britų parlamento narių reikalauja referendumo dėl išėjimo iš Bendrijos. O vokiečiai nenori būti pereinamosios sąjungos iždininkai.

- Visi šie nesutarimai rodo, kokia nevaldoma pasidarė Europa. Senokai prasidėjo skaidymosi procesas. Euras kelia Europai tikrą pavojų. Tad europiečiai privalo išrasti naują ES. Reikia tikro Europos sąjūdžio. Bet Vokietija turi vadovauti. A.Merkel privalo kurti Europos istoriją. Ji turi suvokti, kad nuostabiai Europos idėjai gresia žlugimas.

- Ir kokia tai idėja?

- Atviros visuomenės idėja.

- Nes to jus mokė buvęs dėstytojas, filosofas Karlas Popperis?

- Kaip niekada anksčiau mums reikia atviros visuomenės. Kaip niekada anksčiau reikia kritinio mąstymo. Visa tai įmanoma tik užtikrinus asmeninę laisvę ir žmogaus teises. Tai padorios visuomenės  vertė. Tai tikroji Europos idėja ir europiečiai privalo ją palaikyti. Pasauliui šiandien reikia Europos vadovavimo.

Vertė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"