TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

G7 lyderiai dėl sankcijų Rusijai nusiteikę griežtai

2015 06 09 6:00
Tarptautinė bendruomenė atsisakys baudžiamųjų sankcijų, jeigu bus vykdomas Minske pasirašytas taikos susitarimas. AFP/Scanpix nuotrauka

Pirmąją Didžiojo septyneto (G7) susitikimo dieną pagrindinė lyderių pokalbių tema buvo konfliktas Ukrainoje. JAV prezidentas Barackas Obama ir susitikimo šeimininkė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ragino pasaulio bendruomenę išlaikyti griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu, kol Rusija įgyvendins Ukrainos paliaubų sutarties sąlygas.

Japonijos premjeras Shinzo Abe ir Kanados premjeras Stephenas Harperis pakeliui į Vokietiją apsilankė Kijeve. Čia jie pareiškė paramą į keblią padėtį patekusiems Ukrainos lyderiams. Per pastarosiomis dienomis suintensyvėjusias kautynes prie Marjinkos miestelio, esančio netoli prorusiškų separatistų tvirtove laikomo Donecko, jau žuvo mažiausiai 28 žmonės.

Kautynės atsinaujino ir prie strategiškai svarbaus Mariupolio. Sekmadienį jo uosto įlankoje mažas patrulinis laivas užplaukė ant minos. Per sprogimą sužeisti ukrainiečių pakrančių apsaugos tarnybos nariai. Šio Azovo jūros uosto, kurį beveik visą kontroliuoja Kijevą remiančios jėgos, rytinius pakraščius jau kelias savaites atakuoja prorusiški kovotojai.

Pasirengę griežtinti sankcijas

G7 lyderiai vakar perspėjo Rusiją, kad yra pasirengę griežtinti sankcijas Maskvai dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte. Baigiamajame viršūnių susitikimo Vokietijoje pareiškime nurodoma, kad tarptautinė bendruomenė atsisakys baudžiamųjų sankcijų, jeigu bus vykdomas taikos susitarimas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ne kartą ragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną užbaigti konfliktą Ukrainoje, kad Rusija galėtų sugrįžti į šį prestižinį pasaulio galingųjų klubą ir padėtų spręsti kitas opias problemas, pavyzdžiui, mažinti augančią oro taršą. Tačiau Kanados vyriausybės vadovas S. Harperis įsitikinęs, kad Rusijai apskritai neturėtų būti leista grįžti į G7 klubą, kol prezidento pareigas eis V. Putinas.

Oficiali ES pozicija - po kelių savaičių

Birželio 25 ir 26 dienomis Briuselyje vyksiančiame susitikime daugumos ES šalių lyderiai ketina pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai iki šių metų pabaigos. Tačiau gali atsirasti narių, kurioms ši pozicija nepriimtina. Pavyzdžiui, iš skolų neišlipanti Graikija patiria didelių ekonominių nuostolių dėl sumažėjusių investicijų ir turistų srauto iš Rusijos. Šalis nėra suinteresuota, kad sankcijų galiojimas būtų pratęstas ilgam laikui ar jos būtų sugriežtintos.

Vienas iš G7 susitikimo dalyvių - Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas - tvirtino, kad sankcijos neigiamą poveikį turi visoms valstybėms, tačiau ES narės turi išlaikyti vienybę ir priešintis Rusijos remiamai agresijai.

JAV vadovas reiškė susirūpinimą dėl prezidento V. Putino siekių įgyti sąjungininkų Vakaruose. Kremlius esą bando į savo pusę patraukti kai kurias ES valstybių politines jėgas - šios gali būti labai naudingos vykdant įvairias manipuliacijas. Jei Rusijai pavyktų į savo pusę pavilioti nors vieną narę, teoriškai tai galėtų sutrukdyti pratęsti ekonominių sankcijų galiojimą, nes tokiam sprendimui pritarti privalo visos Bendrijos narės.

Rusijos įtakos svertai

Norėdama paveikti Vakarus, Rusija ėmėsi įvairių priemonių. Kremlius jau kurį laiką naudojasi šalies energijos ištekliais mėgindamas į savo pusę palenkti vartotojus. Dabar Maskva spaudžia Pietryčių Europos valstybes, įskaitant Graikiją, palaikyti naują per Turkiją tiesiamo dujotiekio projektą ir žada joms ekonominę naudą. Rusijos oligarchai jau seniai Kipro bankuose laiko dideles pinigų sumas. Ši sala Europoje laikoma Rusijos finansų tvirtove.

Budapešte įsikūrusio mokslinių tyrimų centro analitikai apie Rusijos susidomėjimą Rytų Europos kraštutinių dešiniųjų partijomis prabilo dar 2009 metais. Pernai jie pareiškė, kad Kremlius vis labiau domisi ir žemyno Vakaruose veikiančiomis radikaliomis politinėmis jėgomis. Centras išskyrė 15 kraštutinių dešiniųjų ES valstybių partijų, kurios yra vienaip ar kitaip susisaisčiusios su Rusija. Keletas Vengrijos kraštutinių dešiniųjų „Jobbik“ partijos narių buvo tiriami dėl finansinių ryšių su Rusija.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"