TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Galas laukia Gvantaname?

2011 01 14 0:00
J.Assange'as neigia visus jam mestus kaltinimus.
AFP/Scanpix nuotrauka

"WikiLeaks" įkūrėjas Julianas Assange'as bijo patekti į amerikiečių teisingumo gniaužtus. Mat nesvetingos Jungtinės Valstijos jam galėtų pasiūlyti viena iš dviejų - kalėjimą Gvantaname arba mirties bausmę.

"WikiLeaks" ideologinio vado advokatai visais įmanomais būdais įrodinėja, kad jo klientui negalima palikti Jungtinės Karalystės. Po kelių savaičių Londone australo laukia galutinis teismo posėdis dėl ekstradicijos Švedijai, kurioje jis kaltinamas neteisėtais seksualiniais santykiais. Advokatai tikina britų valdžią, kad ekstradicija būtų labai blogas žingsnis.

Ekstradicija būtų klaida

Po sausio 11-osios teismo posėdžio J.Assange'o advokatai paviešino 35 puslapių apimties dokumentą, kuriame išvardijami gynybos argumentai. Advokatai tikina, kad egzistuoja reali grėsmė, jog iš Švedijos J.Assange'as keliaus į Jungtines Valstijas. Anapus Atlanto jis turi mažai gerbėjų - Pentagonas ir Valstybės departamentas siunta, jog "WikiLeaks" nutekino 250 tūkst. diplomatinių susirašinėjimų, dokumentus iš Afganistano ir Irako.

"Drįstame pareikšti, kad gresia realus pavojus, jog išdavus jį Švedijai Jungtinės Valstijos sieks J.Assange'o ekstradicijos arba neteisėto perdavimo. Tuomet jam kils rimtas pavojus atsidurti Gvantanamo įlankoje. Pabrėžiame, kad perdavus J.Assange'ą JAV be jokių garantijų dėl mirties bausmės nevykdymo jam taip pat gresia mirties bausmė. Visuotinai žinoma, kad kai kurie iškilūs asmenys leido suprasti arba net atvirai pareiškė, kad J.Assange'ui turėtų būti įvykdyta mirties bausmė."

Vienas respublikonų lyderių Mike'as Huckabee yra pasakęs: "Manau, kad bet kokia bausmė, mažesnė už mirties bausmę, būtų pernelyg švelni." O buvusi Aliaskos gubernatorė Sarah Palin aiškino, kad J.Assange'as turėtų būti "persekiojamas su tokiu pat įkarščiu, kaip persekiojame "Al Qaedą" ir Talibano lyderius".

J.Assange'o advokatai tvirtina, kad Švedijos išduotas Europos arešto orderis negalioja, nes jį išdavė ne Švedijos nacionalinės policijos taryba, bet prokurorė Marianne Ny. Be to, orderis išduotas tik J.Assange'o apklausai, o ne siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo. "WikiLeaks" vadovo teisininkų komanda tikina, kad neteisėti seksualiniai santykiai, kuriais J.Assange'as yra kaltinamas Švedijoje, nėra laikomi nusikaltimu Jungtinėje Karalystėje.

Amerika ruošia kaltinimus

J.Assange'o rėmėjai teigia, kad byla Švedijoje yra iškelta tik dėl to, kad australas galiausiai atitektų amerikiečiams. Žiniasklaidoje pasigirdo gandų, kad JAV jau slapta prisaikdino žiuri narius, nagrinėjančius, kuo būtų galima apkaltinti 39 metų "WikiLeaks" vadovą. J.Assange'ui gali būti pritaikytas 1917 metų Šnipinėjimo aktas, draudžiantis nutekinti informaciją, susijusią su Amerikos nacionaline gynyba. JAV valstybės departamentas yra įspėjęs, kad "WikiLeaks" paviešinti dokumentai gali pakenkti karinėms operacijoms Afganistane ir Irane.

"WikiLeaks" reaguoja į JAV veiksmus. Pastaraisiais mėnesiais portalas save bando pristatyti kaip žiniasklaidos organizaciją. Tokiu būdu atsirastų galimybė taikyti JAV Konstitucijos pirmąją pataisą, ginančią žiniasklaidos ir žodžio laisvę. Pavyzdžiui, 1971 metais "Pentagono dokumentų" byloje ši pataisa suvaidino itin reikšmingą vaidmenį. Tuomet Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad dienraštis "New York Times" turėjo teisę išspausdinti slaptą medžiagą.

Tiesa, tam, kad J.Assange'ą būtų galima išduoti, reikia, kad tam tikri veiksmai abiejose valstybėse būtų laikomi neteisėtais. Tad įtikinti Švedijos, kurioje galioja vieni liberaliausių žiniasklaidos ir žodžio laisvės įstatymų, teisėjus gali būti sudėtinga. Be to, 1961 metais JAV ir Švedija sutarė neišduoti asmenų dėl "politinių" nusikaltimų.

Bankas ruošiasi smūgiui

Nepaisydama J.Assange'o teisinių problemų, "WikiLeaks" darbą tęsia ir grasina naujoms aukoms. Labiausiai slaptų dokumentų paviešinimo baiminasi didžiausias bankas pasaulyje - Amerikos bankas. Lapkričio pabaigoje J.Assange'as pagrasino banką demaskuoti, žadėjo atskleisti jame klestinčią "korupcijos ekosistemą". Nuo tada 15-20 aukščiausių Amerikos banko pareigūnų vykdo didžiulį vidinį tyrimą, naršo tūkstančius dokumentų, svarstydami, ar jie galėtų būti paviešinti, peržiūri kiekvieną atvejį, kai kompiuteryje dingsta informacija, medžioja bet kokį ženklą, kad kompiuterio sistemos gali būti palaužtos. Bankas konsultuojasi ir su teisininkais, aiškindamasis, kokių teisinių problemų kiltų, jei būtų paviešinta tam tikra informacija, kiek būtų atsakingas bankas, jei būtų atskleistos jo klientų paslaptys.

Prieš pusantrų metų "WikiLeaks" vadovas viename interviu prasitarė turįs Amerikos banko vadovo kompiuterio kietąjį diską su 5 GB informacijos (maždaug 200 tūkst. puslapių), o "WikiLeaks" tik svarsto, kaip šią informaciją pateikti. Vieni spėja, kad dokumentai gali būti susiję su daug abejonių keliančiomis paskolomis finansinei institucijai "Countrywide Financial", kiti - kad su investicinio banko "Merrill Lynch" įsigijimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"