TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Galbūt kartojasi M. Chodorkovskio istorija

2014 09 18 6:00
Konglomerato "Sistema" vadovas Vladimiras Jevtušenkovas, vienas turtingiausių žmonių Rusijoje, niekada nesikišo į politiką, bet jo naftos kompanija - pernelyg gardus kąsnelis valdžios žmonėms, tad su ja reikės atsisveikinti. Reuters/Scanpix nuotrauka

Milijardieriaus Vladimiro Jevtušenkovo persekiojimas, siejamas su turto perdalijimu Rusijoje, pakurstė kalbas apie naują procesą, panašų į tą, kuris vyko prieš Michailą Chodorkovskį ir jo kompaniją "Jukos". Tuo pat metu Rusijos naftos pramonei piešiamos niūriausios prognozės.

65 metų milijardierius V. Jevtušenkovui skirtas namų areštas įtariant jį nešvariai įsigijus už 2,5 mlrd. dolerių naftos kompanijos "Bašneft" akcijų. Atliekamas tyrimas dėl kaltinimų jam pinigų plovimu.

Žurnalo „Forbes“ duomenimis, V. Jevtušenkovo asmeninis turtas vertinamas 9 mlrd. JAV dolerių, jis užima 15 vietą turtingiausių Rusijos žmonių sąraše.

Rusijos federalinis Tyrimų komitetas nurodė pradėjęs tyrimą, nes „turi pakankamą pagrindą manyti, kad „AFK Sistema“ pirmininkas V. Jevtušenkovas dalyvauja legalizuojant turtą, įgytą nusikalstamu būdu“. Tačiau kai kurie rusų verslininkai ir apžvalgininkai įžvelgė V. Jevtušenkovo bylos ir politiškai motyvuoto susidorojimo su buvusiu naftos magnatu M. Chodorkovskiu (jis dešimtmetį praleido už grotų, o jo naftos kompanija „Jukos“ buvo išardyta) paralelių.

Tyrimų komitetas yra tiesiogiai atskaitingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, o jo proteguojama naftos milžinė „Rosneft“, kuri perėmė „Jukos“ turtą, norėtų perimti savo žinion ir „Bašneft“.

„AFK Sistema“, kuri taip pat valdo didžiąją dalį didžiausios šalyje mobiliojo ryšio operatorės MTS ir kelionių agentūros „Inturist“ akcijų bei daug kito turto, teigė, kad kaltinimai V. Jevtušenkovui „neturi jokio pagrindo“ ir bus užginčyti.

"Jukos" Nr. 2

Žinia apie milijardieriaus areštą Maskvos verslo ir politikos sluoksniuose pasklido vėlų antradienio vakarą, padidindama netikrumą, susijusį su Vakarų sankcijų ir kapitalo nutekėjimo slegiama ekonomika.

Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos, kuri yra įtakinga stambiojo verslo lobistinė organizacija ir kurios narys yra V. Jevtušenkovas, vadovas Aleksandras Šochinas įžvelgė, kad galimos tiesioginės pastarojo arešto ir teisėsaugos puolimo prieš M. Chodorkovskį paralelės. „Tai, žinoma, labai panašu į „Jukos“ Nr. 2“, - sakė jis.

„Jukos“ buvo didžiausia Rusijos naftos kompanija, bet po M. Chodorkovskio arešto 2003 metais buvo išardyta, o jos turtą per neskaidrius aukcionus perėmė valstybinės kompanijos. Taip V. Putinas pasiuntė įspėjimą visiems oligarchams nesikišti į politiką. M. Chodorkovskis tuo metu buvo turtingiausias Rusijos žmogus ir rėmė opoziciją. Jis buvo netikėtai paleistas iš kalėjimo atsėdėjęs ten 10 metų ir per kelias valandas išskraidintas į Vokietiją. Šiuo metu gyvena Šveicarijoje ir bijo grįžti į Rusiją, nes ten gali būti toliau persekiojamas. Sklando daug visokių aiškinimų, kodėl V. Putinas, puoselėjantis asmenišką neapykantą M. Chodorkovskiui, jį paleido, bet iš tiesų tai tebėra paslaptis - galėjo ir supūdyti kalėjime savo malonumui ir kitiems įbauginti.

"Rosneft" apetitas

Pats M. Chodorkovskis komentavo, kad šioje byloje svarbų vaidmenį vaidina "Rosneft" vadovas Igoris Sečinas. Jis kartoja tą patį modelį, kurį sėkmingai pritaikė prieš "Jukos". Skirtumas tik tas, kaip mano M. Chodorkovskis, kad "Jukos" byla" buvo pradėta pagal V. Putino komandą po jo ir V. Putino debatų dėl korupcijos Rusijoje, o dabar reikalas grynai komercinis: būtinai reikia išplėšti šį kąsnį ir veltui. "Rosneft" gavyba mažėja, ir I. Sečinas negali išspręsti šios problemos pasitelkdamas technologijas. Prijungus "Bašneft" prie "Rosneft" metinį gavybos mažėjimą galima užmaskuoti.

Kiti žinovai taip pat nurodo, kad I. Sečinas siekia nacionalizuoti visą naftos verslą Rusijoje. Tuo tikslu jo kompanija taiko taktiką, padedančią numušti aktyvų, kuriuos nori perimti, kainą rinkoje. Po V. Jevtušenkovo arešto "Bašneft" akcijos krito 20 procentų.

Žaidimas be taisyklių

Veiksmai prieš V. Jevtušenkovą, kuris niekuomet nelindo į politiką, kadaise palaikė tik Maskvos merą Jurijų Lužkovą, yra smūgis verslo klimatui Rusijoje, bet taip buvo ir "Jukos" bylos" laikais, ir tai V. Putinui seniai nerūpi. Tikriausiai teisūs yra tie, kurie tikina, jog tai net ne reketas, o atviras apiplėšimas: naftos kompanija Rusijoje yra pernelyg viliojantis kąsnelis, kad juo nesusidomėtų su valdžia susiję žmonės.

V. Jevtušenkovas gali išvengti M. Chodorkovskio likimo nebent tuo atveju, jei greitai viską parduos tam, kam reikia, ir už reikalaujamą kainą. Tie, kuriems galiausiai atiteks "Bašneft", ir yra proceso iniciatoriai.

Pasak politologų, V. Jevtušenkovo byla signalizuoja naujas žaidimo taisykles verslininkams - saugumas negarantuotas net demonstruojant lojalumą valdžiai, tik V. Putinas yra bet kokios nuosavybės Rusijoje garantas.

Gavyba katastrofiškai krinta

Apie tai, kad valstybinė "Rosneft" domisi "Bašneft", žiniasklaida prabilo jau prieš gerus metus. Rinkoje "Bašneft" vertė siekia daugiau nei 11 mlrd. dolerių, tai viena iš nedaugelio Rusijos naftos kompanijų, pastaruoju metu intensyviai didinusių gavybą. Jai priklausė vieni didžiausių valstybės neseniai parduotų Trebso ir Titovo telkinių. Su "Rosneft" susiję žmonės jau kuris laikas mėgino įpiršti "Bašneft" savus susijungimo ir kitokio bendradarbiavimo pasiūlymus, bet susitarti nepavyko.

2013 metais naftos gavyba Rusijoje didėjo vos 1,3 proc., o artimiausiu laiku mažės 5-6 proc., nes senieji gavybos telkiniai baigia išsekti, tad norint pradėti gavybą naujuose reikia investicijų ir technologijų, bet jų Rusijoje nėra ir nebebus dėl JAV ir Europos sankcijų.

Rusijos valdininkai mėgsta kartoti V. Putinui priskiriamus žodžius, kad Vakarų sankcijos bus Rusijos ekonomikos tvirtumo išbandymas ir suteiks startą struktūrinėms reformoms, nes pinigų ir nacionalinių turtų, kuriuos galima pravalgyti, nebeliks. Tačiau galimas ir visiškai kitoks scenarijus. Pavyzdžiui, Iranui prieš trejus metus pradėtos taikyti sankcijos nepastūmėjo šios šalies į jokias reformas. Infliacija ten siekia 30 proc., bendrasis vidaus produktas traukiasi, o valdininkai ir verslo elitas didina atotrūkį nuo gyventojų. Nedidelis būrelis žmonių, artimų Irano dvasininkijai, pusvelčiui perima kompanijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"