TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Galima rimtai suabejoti, ar Prancūzijai ir Vokietijai labiau rūpi armėnų genocido Pirmojo pasaulinio karo metais pripažinimo klausimas, ar labiau kelia nerimą tai, kad Turkija Europarlamente turėtų daugiau vietų už Prancūziją"

2006 09 09 0:00
Apžvalgininkas Tomas Čyvas

Prieš keletą dienų Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai patvirtino labai kritišką ataskaitą, kurioje apkaltino Turkiją vilkinant reformas. Kritiška europarlamentarų reakcija, kai kurių ekspertų nuomone, gali reikšti bręstančios ES ir Ankaros santykių krizės dėl Turkijos narystės bloke pradžią. Tiesa, ataskaitos rengėjai tai neigia ir pabrėžia, kad narystės derybų nestabdo. Savo tekstą jie apibūdina kaip signalą energingiau vykdyti reformas. Turkijai priekaištaujama dėl moterų ir tautinių mažumų (ypač kurdų) teisių, baudžiamojo straipsnio už "Turkijos įžeidimą" egzistavimo.

Turkija į tai reagavo gana griežtai. "Mes manome, kad kai kurios ataskaitos dalys parašytos siekiant tam tikrų politinių motyvų, neatitinka realybės bei nedera prie Europos Parlamento patikimumo ir rimtumo (reikalavimų)", - sakoma užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Namiko Tano pareiškime.

Tenka pripažinti, kad tiek priekaištai Ankaros valdžiai, tiek pastarosios įtarimai, kad derybos stabdomos dėl visai kitų motyvų, yra bent jau iš dalies pagrįsti.

Taip, Turkija tikrai nėra brandžios demokratijos šalis, bet galima rimtai suabejoti, ar Prancūzijai ir Vokietijai labiau rūpi armėnų genocido Pirmojo pasaulinio karo metais pripažinimo klausimas, ar labiau kelia nerimą tai, kad Turkija Europarlamente turėtų daugiau vietų už Prancūziją?

Lietuvos valdžia ir diplomatija į šias peripetijas reaguoja vangiai, užtat komentarai internete rodo vienpusišką ir neretai kvailai ksenofobinį visuomenės požiūrį į Turkijos narystės klausimą. Tokie pasisakymai kaip "nepriimsim juodašiknių", "visi jie musulmonų teroristai" yra labai jau paplitę. Tai rodo, kad ir Lietuva nėra brandi demokratija, nors ir yra visateisė ES narė.

Turkija Lietuvai svarbi tuo, kuo svarbi ir visoms Vakarų šalims - savo potencialu, ištekliais, geografine padėtimi. Pagaliau ir tuo, kad yra bene vienintelė didelė musulmoniška šalis, kuri pati nori būti Vakarų civilizacijos dalis. Jos atstūmimas tik sustiprintų visai kitokią trauką ir islamistų pozicijas. Reikalauti, kad ši šalis kandidatė vykdytų reformas ir atitinkamai keistųsi, galima ir reikia. Bet yra ir kita medalio pusė. Daug kam ir Europoje reikėtų koreguoti požiūrį bei mentalitetą. Turkijos priėmimas siūlo daug pranašumų ir naudos Europai tiek ekonomine, tiek politine prasme. Bet norint tuo pasinaudoti reikia kaip nors įtikinti 25 šalis ir jų visuomenes, o tai tikrai nebus lengva. Todėl ES pirmininkaujančios Suomijos prezidentė yra teisi, sakydama: "Mes suprantame, kad tai buvo ilgas bei uolėtas kelias, toks pats jis bus ir ateityje. Tačiau nedvejodama galiu pasakyti, kad Turkija yra laukiama". Prisimenant, kad Europos politikų planai toli gražu ne visada rinkėjų aprobuojami per referendumus (ES Konstitucijos istorijos pavyzdys), yra pagrindo abejoti, ar per kelerius metus jiems pavyks įveikti aršios ir labiau, negu kartais manoma senajame žemyne, įsišaknijusios ksenofobijos barjerą. Tad per uolas bei vilkduobes teks brautis ir Europai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"