TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Galimi M.Ahmadinejado įpėdiniai

2013 06 07 6:00
S.Jalili -  realiausias kandidatas į M.Ahmadinejado vietą. AFP/Scanpix nuotrauka

Birželio 14 dieną Irane vyks prezidento rinkimai. Nors juose varžysis aštuoni kandidatai iš skirtingų politinių stovyklų, prognozuojama, kad rinkimus turėtų laimėti konservatyvių pažiūrų kandidatas.

Realiausias kandidatas į Irano prezidento postą - konservatorius Saeedas Jalili. Jis buvo atsakingas už politikos planavimą aukščiausiojo šalies lyderio komandoje, o vėliau tapo vyriausiuoju branduoliniu derybininku. Ekspertų vertinimu, tai vienas radikaliausių šalies politikų fundamentalistų. Tapęs prezidentu jis nepakeis Irano vidaus ir užsienio politikos kurso. „S.Jalili aktyviai gynė Irano branduolinę programą. Šaliai tai baigėsi sankcijomis ir tarptautine izoliacija. Jam ideologija yra svarbiausia. Jo pažiūros tokios pačios kaip ir Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei“, - sakė pavardės nenorintis skelbti politikos analitikas Teherane.

Pagrindinis S.Jalili varžovas – konservatorius, buvęs Irano užsienio reikalų ministras bei aukščiausiojo šalies lyderio patarėjas Ali Akbar Velyati. Nors jo pažiūros ne tokios fundamentalios kaip S.Jalili, tačiau jis remia dabartinę Irano vidaus ir užsienio politiką ir, tapęs prezidentu, kažin ar ją reformuos. A.A.Velyati nėra aukščiausiojo šalies lyderio A.Khamenei favoritas, todėl, ekspertų nuomone, rinkimuose jis greičiausiai netriumfuos.

Negali dalyvauti

Dabartinis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas nedalyvauja rinkimuose, nes šiame poste jau išbuvo dvi kadencijas. Per paskutinį ketverių metų laikotarpį išryškėjo Irano prezidento nesutarimai su A.Khamenei. M.Ahmadinejado vykdoma politika buvo nepatenkinta ir opozicija bei Vakarai. Tačiau Irano prezidentui vis dėlto pavyko išsaugoti autoritetą ir vadovauti valstybei.

Per prezidento rinkimų kampaniją iš kandidatų sąrašų buvo pašalintas didelį rinkėjų palaikymą turėjęs buvęs šalies prezidentas 78 metų Ali Akbar Hashemi Rafsanjani. Jis buvo apkaltintas korupcija. A.A.H.Rafsanjani priklausė reformistų stovyklai ir siekė permainų Irane. Daugelis Irano žmonių jį laikė tinkama alternatyva konservatorių kandidatams ir norėjo, kad reformistas pertvarkytų Irano vidaus ir užsienio politiką. Tačiau ne visiems iraniečiams A.A.H.Rafsanjani atrodė esąs stiprus lyderis. Kai kurie laikė jį „silpnu politiku“, kuris nuolaidžiautų Vakarams. Reformisto pašalinimas supykdė Irano žmones, tačiau laikui bėgant šis pyktis atlėgo.

Krizės apimta ekonomika

Naujojo Irano prezidento laukia nelengvi išbandymai. Vienas jų – krizės apimtos ekonomikos atgaivinimas. Dėl Iranui taikomų tarptautinių sankcijų bei naftos kainų nuosmukio ši valstybė netenka milžiniškų pajamų. Praėjusiais metais šalies BVP nusmuko 2 proc., o infliacija pasiekė milžinišką 30 proc. ribą. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Irano ekonomika 1,3 proc. trauksis ir šiemet, nors infliacija turėtų sumažėti iki 27 procentų.

„Vartotojų perkamoji galia Irane labai mažėja“, - sako Trento universiteto tarptautinio vystymosi profesorius Haroonas Akram-Lodhi. - Tačiau vyriausybė stengiasi apsaugoti vargšus, suteikdama jiems socialines išmokas. Biudžeto deficitas 2013 metais siekia 5 proc. BVP., o nedarbas - 15,5 procento. Taigi naujajam prezidentui reikės subalansuoti šalies ekonomiką bei stengtis įveikti socialines problemas.“

Branduolinė programa

Irano branduolinė programa vieniems gyventojams kelia pasididžiavimą, kitiems – sielvartą. Valdantysis režimas sako, kad ši programa taiki, ir nori toliau sodrinti uraną, tačiau Vakarai ir Izraelis nuogąstauja, kad Iranas gali pasigaminti branduolinį ginklą.

Jungtinių Tautų atominės priežiūros institucija TATENA nuolat tikrina Irano branduolinius objektus. Tuo metu Vakarai reikalauja, kad Iranas nutrauktų programą, ir apiberia jį naujomis sankcijomis. Branduolinė programa ypač pykdo Izraelį. Jis pareiškė, kad lėktuvais bombarduos Irano branduolinius objektus. Irano prezidentu tapus konservatoriui, branduolinė programa turėtų būti tęsiama. Valstybė dėl to gali patirti naujų sankcijų, kurios dar labiau smukdytų šalies ekonomiką.

Žmogaus teisės

Vakarai skelbia, kad Irane kiekvieną dieną pažeidžiamos žmogaus teisės. Šioje valstybėje slopinama opozicija, skiriama pernelyg daug mirties bausmių, moterys nesijaučia visavertėmis visuomenės narėmis. Irane varžoma ir žodžio laisvė, suiminėjami žurnalistai, protestai numalšinami prievarta ir jėga.

Ši padėtis galėtų pagerėti, jeigu prezidentu taptų nuosaikių ar liberalių pažiūrų kandidatas. Tačiau jam reikėtų nuolat konfrontuoti su A.Khamenei. Aukščiausiojo Irano vadovo pasitraukimas taip pat pagerintų padėtį. Tačiau ji radikaliai nepasikeistų. Taigi po rinkimų Irane žmogaus teisių pažeidimai turėtų išlikti.

Pilietinis karas Sirijoje

Pilietinis karas Sirijoje taps naujojo Irano prezidento pagrindiniu užsienio politikos iššūkiu. Iranas palaiko valdantįjį Basharo al-Assado režimą ir visomis jėgomis priešinasi, kad valdžią Sirijoje perimtų opozicija. Iranas remia prieš opozicijos pajėgas kovojančią šiitų grupuotę „Hezbollah“, tiekia Sirijos kariams ginklus, juos treniruoja.

Naujasis prezidentas kažin ar pakeis Irano politiką Sirijos atžvilgiu. Jam būtų nenaudinga, kad sukilėliai perimtų valdžią Sirijoje. Jei tai įvyks, Iranas patirs skaudų pažeminimą ir neteks vienos svarbiausių savo sąjungininkių regione.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"