TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gamta visada išdaigauja

2010 09 11 0:00

Vasara buvo labai karšta: Rusijoje degė miškai ir durpynai, Lenkiją užliejo du potvyniai, išsiveržė ugnikalniai. Praėjusi žiema buvo netikėtai šalta, o dar ankstesnė - šilta ir be sniego. Pakistane siaubingas potvynis paliko be pastogės 16 mln. žmonių, Kinijoje ir Gvatemaloje baisios nuošliaužos palaidojo daugybę žmonių.

Susidūręs su tokiais gamtos reiškiniais žmogus stebisi. Visur girdėti: "Niekada to nebuvo!" Ir truputį baugu - ką gamta iškrės dar? Klimato išdaigos mus stebina dėl dviejų priežasčių. Pirma, žiniasklaida dabar praneša apie įvykius ir iš pačių atokiausių mūsų planetos užkampių. Kad ir kur kas nors nutiktų, ypač jeigu nelaimė, tuoj pat visi sužinome. Informacija gula viena ant kitos. Kartais per savaitę, net per vieną dieną gamtos išdaigų būna tiek daug, kad atrodo - Žemės rutulį krečia drugys.

Prieš 100 metų, net ir prieš 50, nelabai žinojome, kur ta Gvatemala ar Pakistanas. Ir buvo ramu.

Antra priežastis - laiko tėkmę ir klimato kaprizus matuojame savo gyvenimu. O jis nelabai ilgas. Jeigu kas atšilo ar atšalo, mums natūraliai atrodo, kad taip keičiasi visa gamtos raidos kryptis. Užmirštame, jog tas mastelis - žmogaus gyvenimas - per trumpas ir nieko tikro pastebėti nespėjame. Gamtai žmogaus gyvenimas - tai mikrosekundė. Net visi 2 tūkst. metų nuo Kristaus gimimo iki šių dienų tėra pliaukštelėjimas delnais.

Man pateko į rankas prancūzų klimato istoriko Emmanuelio Garnier knyga "Orų kaprizai. 500 metų šilumos ir šalčių Europoje". Autorius šaiposi iš išvadų, kurios daromos vien tiriant ledynus - tai dabar labai madinga. Bandant spręsti apie klimato kaitą, kaip rašo jis, reikia turėti galvoje ir daugybę kitų rodiklių: žiūrėti, kokios buvo žiedadulkės (nes jos išlieka), kokios įvairiais metais buvo medžių rievės, kaip keitėsi augmenija, gyvūnija. Tik tada galima nustatyti tikslią diagnozę. Be to, yra istorinių paminklų - užrašų, dienoraščių, bažnyčių registrų ir t. t.

Paniką keliantys aktyvistai kaip tragišką ir greitą klimato kaitos pavyzdį rodo didžiausią Alpių ledyną Alečą, kuris per 150 metų sumažėjo 3,5 kilometro. E.Garnier primena, kad Kristaus laikais tas ledynas buvo dar mažesnis.

Gamta mums negaili temperatūros svyravimų. Nuo 950 iki 1200 metų Europoje buvo labai karšta. Paskui atėjo serija mažų ledynmečių: apie 1300-uosius, 1550-uosius ir 1700-uosius. Tie metai sutapo su Saulės dėmių aktyvumu. O 1608 ir 1709 metais buvo žiauriai šalta, bet tai nesukliudė vėl ateiti tropikų temperatūrai, kuri Europoje vyravo 1665-1680 metais.

Gyvenantiesiems šiandien gali pasirodyti, kad tiek nelaimių ar gamtos keistenybių niekada nebuvo. Todėl verta žinoti, jog nuo 1500-ųjų iki 2009-ųjų Europą nusiaubė 22 baisūs uraganai. Vėjo greitis siekė 12 balų, daugiausia pagal Boforto skalę. Griuvo bažnyčių bokštai, buvo laužomi miškai. XVI amžiuje visiška sausra - nė lašo vandens iš dangaus - truko 350 dienų, o baisūs potvyniai Europą buvo užlieję 1784-aisiais. Atsižvelgiant į tai, XX amžius ir XXI amžiaus pradžia - tikras ramybės laikotarpis.

Jeigu žiūrėsime į klimato istoriją nešališkai ir ne tik per savo prizmę, matysime įdomių dalykų. Tada visokius nukrypimus sutiksime be nereikalingos baimės. Šioje žemėje jau visko buvo. Tik mokslininkai dar nesugeba toli numatyti, kas nutiks, net kokie bus metai. Žino, kad daug kas priklauso nuo kosminių spindulių ir nuo Saulės dėmių, bet negali tiksliai atspėti, kada tos dėmės atsiras ir kaip ilgai laikysis.

Tačiau nemažai gyvūnų kažin kokiu paslaptingu būdu atspėja klimatą, bent kelis mėnesius į priekį. Gandrai žino, kuriais metais dėti mažiau kiaušinių, perėti mažai gandriukų. Perteklių jie net išmeta iš lizdo. Šiemet pridėjo daug kiaušinių ir gausiai išperėjo palikuonių. Neapsiriko. Lietuvoje vasara buvo šilta ir drėgna, maisto užteko.

Gandrai apskritai labai išmintingi paukščiai. Jie atpažįsta žmones, jiems nesvetimi meilės, ištikimybės jausmai. Tiesa, kartais stebimės, kodėl gandrai išskrenda vasarai dar nesibaigus, Šv. Baltramiejaus naktį. Jie tinginiai, kaip ir žmonės. Tuo metu aukštumoje pradeda pūsti pakeleivingi vėjai, ir šie paukščiai sklendžia beveik kaip sklandytuvai, tik retsykiais sumojuodami sparnais. Taip nenuvargsta, nors skrenda toli - iki Juodosios jūros pakrantės, pro vakarinę Turkiją, Egiptą ir dar toliau į pietus. Spalį jų jau mačiau Kenijoje.

Žinoma, yra ir didieji gamtos pasikeitimai. Jie daugiau siejami su Žemės ašies klaidžiojimais. Todėl kadaise ir Europoje, ir Šiaurės ašigalyje - dabar ten Šiaurės Ledynuotasis vandenynas - buvo karšta, augo tropikų miškai.

Tačiau norint pamatyti tokią kaitą reikia gyventi kelis šimtus milijonų metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"