TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gamtos išdaigas tramdys bendra oro erdve

2010 04 29 0:00
Per didžiausią Europos oro krizę oro uostuose strigo apie 10 mln. keleivių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjunga (ES) greit išmoko ugnikalnio pamoką. Dabar Bendrija ieško būdų, kaip tokias gamtos išdaigas prisijaukinti, kad šios netrukdytų gyventi.

Savaitę trukęs chaosas Europos padangėje buvo pats ilgiausias nuo Antrojo pasaulinio karo. Europos Komisijos (EK) preliminariais skaičiavimais, aviacijos pramonei ir kelionių organizatoriams jis kainavo nuo 1,5 mlrd. iki 2,5 mlrd. eurų (5,18-8,63 mlrd. litų). Balandžio 15-20 dienomis visai arba iš dalies uždaryti Europos oro uostai prarado 250 mln. eurų (863 mln. litų) pajamų. Oro navigacijos paslaugų tiekėjai kasdien netekdavo po 25 mln. eurų (8,63 mln. litų). Iš viso buvo atšaukta 100 tūkst. skrydžių, kelyje strigo apie 10 mln. keleivių.

Virš žemyno plaukęs Islandijos ugnikalnio pelenų debesis parodė, kad Europa nebuvo tinkamai pasiruošusi krizei, kuri gali bet kada atsinaujinti su nauja jėga. Komisarui, atsakingam už transportą, Siimasui Kallasui teks rasti atsakymus į ilgą sudėtingų klausimų sąrašą. Kaip išmatuoti pelenų debesies tankumą ir trajektoriją; kaip nuspręsti, kada dar saugu skristi lėktuvams, turintiems skirtingus variklius; kaip pasverti ekonominę žalą prieš pavojų gyvybei; kaip užtikrinti keleivių teises; kaip koordinuoti atsaką į krizę?

Vieną atsakymą S.Kallasas jau turi: ES reikia paspartinti bendros oro erdvės kūrimą. Jei toks būtų buvęs, lėktuvai į dangų būtų pradėję kilti daug anksčiau. "Tai, kad Europa neturi bendro oro eismo reguliuotojo, apsunkino atsaką į krizę. Mums reikia greito ir bendro Europos atsako. Vietoj to mes turėjome fragmentuotą 27 valstybių oro erdvių kratinį", - sakė komisaras. Projektas "Bendras Europos dangus" turėjo būti pradėtas įgyvendinti 2012 metais, tačiau, anot S.Kallaso, "negalime sau leisti laukti ilgiau".

Šiuo metu ES turi 27 nacionalinius oro eismo valdymo tinklus, 60 oro eismo centrų ir šimtus oro eismo valdymo bokštų. Tuo metu Jungtinėse Valstijose, kur vyksta dvigubai daugiau skrydžių, veikia apie 20 oro eismo centrų. Bendras oro eismo reguliuotojas padėtų geriau koordinuoti skrydžių srautus, sumažintų kuro išlaidas. Padidėtų ir Europos oro saugumo agentūros vaidmuo, kuris šiuo metu apsiriboja tik tuo, kad sprendžia, ar lėktuvai yra tinkami skrydžiams. Iki šiol ES narės pageidavo pačios valdyti nacionalines oro erdves.

Praėjusį savaitgalį Islandijos ugnikalnį tyrę mokslininkai paskelbė, kad ugnikalnis akivaizdžiai rimsta. Dabar jis išspjauna tik po 10-20 tonų pelenų per sekundę. Stipriausiai jis spjaudėsi prieš dešimt dienų, tuomet į orą pakildavo 750 tonų pelenų per sekundę.

Europos oro uostai buvo uždaryti, nes ugnikalnio pelenai galėjo pažeisti lėktuvų variklius. Tačiau dar nė karto ugnikalnio pelenai netapo katastrofos priežastimi. 1989 metais patekęs į pelenų debesį Aliaskoje olandų KLM lėktuvas tik per plauką išvengė nelaimės. Tuomet išsijungė visi jo varikliai, lėktuvas per penkias minutes nusileido daugiau nei 3 kilometrus. Likus vos minutei iki sudužimo lėktuvo pilotams pavyko įjungti variklius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"