TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Gazprom" popieriai eina prastyn

2012 05 17 6:05

Šalys nebenori brangių rusiškų dujų, todėl ieško įvairių alternatyvų. Tai jau pradeda neigiamai atsiliepti "Gazprom".

Šie metai Rusijos valstybiniam dujų milžinui "Gazprom" buvo nekokie. Nors holdingo vadovas Aleksandras Milleris pareiškė, kad pirmąjį ketvirtį "Gazprom" viršijo planinius dujų gavybos ir tiekimo įsipareigojimus vidaus rinkai, faktiškai gamyba, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, sumažėjo 1 proc. ir sudarė 140,7 mlrd. kubinių metrų.

Balandį tendencija pablogėjo: "Gazprom" gavyba tą mėnesį buvo blogiausia per pastaruosius 10 metų (41,8 mlrd. kub. m), išskyrus tik pokrizinį laikotarpį 2009-aisiais (34,4 mlrd. kub. m). Susitraukimas aiškinamas sumažėjusia dujų paklausa dėl šiltesnių orų. Tai neįtikina, nes nepriklausomų gamintojų gavyba tuo pat metu padidėjo.

Didėja konkurencija

Prognozuojama, kad "Gazprom" dujų gavyba ir toliau mažės. Didžiausia valstybinio monopolininko problema Rusijoje - stiprėjanti nepriklausomų dujų gamintojų konkurencija. Sparčiausią augimą demonstruoja NOVATEK - iki 2020 metų šios kompanijos dujų gavyba turi pasiekti 112,5 mlrd. kub. metrų. Jau pernai bendrovė pardavė rekordinį kiekį dujų (54 mlrd. kub. m) ir patenkino 10 proc. dujų poreikio Rusijoje. 

Ant kulnų taip pat mina naftos kompanijos, puoselėjančios ir dujų gavybos planus. "LUKoil" strategija - iki 2020 metų padidinti dujų gavybą iki 70 mlrd. kub. m (dabar išgauna 19 mlrd.), "Rosneft" - iki 45-55 mlrd. kub. m (dabar - 12 mlrd.).

Problemos Europoje

"Gazprom" turi bėdų ir Europoje - vis daugiau klientų skelbia planus mažinti priklausomybę nuo brangių rusiškų dujų ir ieško alternatyvių tiekimo šaltinių. Lietuvai ir Estijai iš paskos apie terminalo statybą pranešė ir Suomija. Šioje šalyje 200-400 mln. dolerių kainuosiantis terminalas turėtų pradėti veikti 2018 metais. Suomijos kompanijos apskaičiavo, kad tai leis valstybei perpus sumažinti rusiškų dujų tiekimą.

Pirmąjį ketvirtį "Gazprom" tiekimas į Europą sumažėjo 12 proc. ir siekė 51 mlrd. kub. m (prieš metus buvo 58 mlrd.). Apie ketinimus 15 proc. sumažinti rusiškų dujų importą šiemet paskelbė Lenkijos PGNiG. Dabar Lenkija perka iš "Gazprom" 10,25 mlrd. kub. m dujų per metus.

Europos klientų spaudimas jau privertė "Gazprom" metų pradžioje 10 proc. sumažinti kainas kai kuriems savo pirkėjams, tarp jų - prancūzų "GDF Suez", vokiečių "Wingas", slovakų SPP, turkų "Botas", italų "Sinergie Italiane" bei "Eni" ir austrų "Econgas".

Kainos turi kristi

"Gazprom" bus sunku išlaikyti eksporto apimtį net praėjusių metų lygyje (150 mlrd. kub. m), nes bendras dujų vartojimas Europoje mažėja. Ir šalys pirmiausia atsisako pirkti brangias rusiškas dujas. Šitaip "Gazprom" vis labiau tampa savo sutarčių įkaitu - stengdamasis išlaikyti dideles kainas siaurina pardavimo rinką.

Bet mažinti jų monopolininkas irgi neketina, nes tokiu atveju patirtų didelių problemų dėl savo investicinės programos (jos šiųmetė apimtis - 800 mlrd. rublių) ir valstybės užkrautų socialinių įpareigojimų. "Gazprom" eksporto vadovas Aleksandras Medvedevas balandį aiškiai išdėstė, kad koncernui geriau parduoti mažiau dujų už didesnę kainą negu priešingai. 

Tačiau pingant naftai ir rusiškų dujų kaina turės kristi. Pats "Gazprom" už 1000 kub. m tikisi 415 dolerių, bet nepriklausomi analitikai sako, kad gaus ne daugiau kaip 380-400 dolerių. Iki šiol rusiškų dujų kaina Europoje kilo: "Index Mundi" analitinio centro duomenimis, spalį Vokietijoje (šios šalies vartotojai "Gazprom" dujas perka palyginti nebrangiai) ji buvo maždaug 437 doleriai už 1000 kub. m, o balandį - jau 452,2 dolerio.

Ar bus posūkis Ukrainoje?

Net Ukraina žada atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų, kurios yra svarbiausias Vladimiro Putino įrankis manipuliuojant Kijevu. Šalies valdžia planuoja pasirašyti sutartį su "Chevron" ir "Royal Dutch Shell" dėl teisių naudoti netradicinius gamtinių dujų šaltinius Ukrainoje. Sutartis gali duoti Ukrainai 370 mln. dolerių investicijų ir leisti pasigaminti iki 2020 metų 10 proc. suvartojamų dujų. Jei projektas būtų įgyvendinamas tvarkingai ir nenugrimztų į korupcijos liūną, tai būtų gera žinia Ukrainai, kitaip naudos turėtų tik mažas Viktorą Janukovyčių supančių oligarchų būrelis.

Kita vertus, jei Ukraina sugebėtų įtraukti Vakarų korporacijas į savo energetikos sektorių, ji pašalintų vieną didžiausių kliūčių kelyje į vakarėjimą - Rusiją. Daug kas priklausys nuo vyriausybės ir šių kompanijų santykių, kuriuos dar reikia apibrėžti.

Ukraina jau du dešimtmečius balansuoja tarp autoritarinio Rytų ir demokratinio Vakarų modelio, tačiau jos žmonėms būtų geriausia, jei šalis išvengtų putinizmo pagundų.

Newsru.com, Reuters, "The Washington Post", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"