TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gdynė - imigrantų miestas

2013 07 18 6:00
Gdynės krantinėje, netoli aukščiausio miesto pastato, stovintis karinis laivas dažnai tampa aukšto rango jūrų karininkų susitikimo vieta. Palmyros Krupenkaitės nuotraukos

Taip Lenkijoje vadinamas 1923 metais įkurtas uostas prie Baltijos jūros, nors tiksliau būtų sakyti, kad tai - imigrantų miestas. Gdynė ir šiandien traukia žmones, nes čia mažas nedarbas, be to, tai tiesiog puiki vieta gyventi.

Gdynę namais laiko ir ne vienas Lietuvos lenkas, dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsidūręs šiame uostamiestyje, susiradęs jame darbą, įsigijęs butą, auginantis vaikus ir jau nebesiejantis savo ateities su Lietuva. Visi jie nesunkiai įsiliejo į šio "emigrantų miesto" bendruomenę, tad į Lietuvą atvažiuoja tik aplankyti tėvų. Dar per atostogas išsiunčia pas juos savo vaikus, kad šie nepamirštų arba išmoktų lietuvių kalbą, nes mano, jog ateityje ji tikrai pravers.

Žinoma, pastaraisiais dešimtmečiais į Gdynę atvažiuojančiųjų iš Lietuvos skaičiaus negalima nė iš tolo lyginti su pokario antplūdžiu, kai čia atsikraustė gyventi daugybė Vilniaus kraštą palikusių šeimų. Tikriausiai nuo tada mieste atsirado ir Lietuvių gatvė, nors dideliu grožiu ji nepasižymi, nes yra toliau nuo centro. Gdynėje galima rasti ir Antano Baranausko gatvę. Ji unikali tuo, kad šio Lietuvos poeto ir vyskupo vardas bei pavardė ant lentelės užrašyti lietuviškai. To nepavyko pasiekti net Seinų, kur A.Baranauskui pastatytas paminklas, lietuviams, todėl jau vien tai rodo, kad Gdynėje esama daugiau tolerancijos ir kitų tautų žmonių jausmų supratimo. Emigrantų, nors turbūt tiksliau būtų sakyti "imigrantų", požiūris Pamario vaivadijoje, pasirodo, yra platesnis.

Uostas - Gdynės pasididžiavimas.

Visi iš kur nors atvažiavę

Gdynė buvo statoma tam, kad taptų lenkų "langu į pasaulį", kad joje būtų įgyvendinami ambicingi planai, o atvykę žmonės galėtų pademonstruoti savo gebėjimus ir talentą. Lenkai tarpukariu neturėjo uosto, nes Gdanską kontroliavo vokiečiai, tad nutarė juo paversti mažą žvejų kaimelį prie Baltijos. Netrukus šis miestas tapo Antrosios Lenkijos Respublikos vizitine kortele. Po Pirmojo pasaulinio karo sunkiai gyvenantys lenkai plūdo į Gdynę ieškoti darbo, pinigų ir nuotykių. Galima sakyti, šį miestą pastatė viena karta, nes prieš Antrąjį pasaulinį karą Gdynė jau buvo moderniausias Baltijos jūros uostas, galintis priimti įvairių tipų laivus. Šiandien uostamiestis dar gali pasigirti ir aukščiausia gyvenimo kokybe Lenkijoje.

"Visi Gdynės gyventojai iš kur nors atvažiavę", - sako Gdynės prezidentas (taip Lenkijoje vadinamas meras) Wojciechas Szczurekas, sumanęs mieste įkurti Emigrantų muziejų, panašų į tą, koks yra Jungtinėse Valstijose, ir jau ėmęs įgyvendinti savo svajonę. Buvusioje Jūrų stotyje įkurtas muziejus pasakos apie istoriją ir dabartį, nes daugybė lenkų ir šiais laikais palieka gimtąsias vietas, išvyksta ieškoti geresnio gyvenimo. Ne vienas iškeliauja būtent per Gdynę.

Šiuo metu užsienyje gyvena net 19 mln. lenkų, tačiau iš Gdynės ir visos Pamario vaivadijos jų išvažiuoja mažiausiai. "Gdynėje gyventojų ne mažėja, o daugėja. Nedarbas čia sudaro tik 5 proc., nes miestas - didelis darbdavys", - tvirtina W.Szczurekas, vadovaujantis Gdynei jau trečią kadenciją. Sunku būtų rasti kitą miestą, kuriame per tiesioginius rinkimus už merą balsuotų daugiau kaip 87 proc. jo gyventojų. Toks rezultatas demokratinėje valstybėje atrodo tiesiog neįtikimas. Tačiau būtent tiek Gdynės gyventojų per pastaruosius rinkimus atidavė savo balsus už W.Szczureką, ir jo populiarumas sulig kiekviena kadencija ne mažėja, o didėja.

"60 proc. miesto ūkio susiję su jūra. Tai galimybė, bet kartu ir pavojus, nes negalima visko statyti ant vienos kortos. Žlugus komunizmui, kai laivų statyklos vertėsi sunkiai, pradėjome diegti naujas technologijas, nors buvo nelengva įtikinti žmones keisti kvalifikaciją. Tuomet turėjome 9 proc. bedarbių. Tai buvo didžiausias jų skaičius miesto istorijoje. Užtat šiandien Gdynėje daug dinamikos ir optimizmo, nes žmonės čia jaučiasi gerai, o tokį miestą lengva valdyti", - pajuokauja buvęs teisėjas ir teisės mokslų daktaras, prieš 15 metų pirmą kartą išrinktas Gdynės prezidentu.

W.Szczureko iniciatyva Gdynėje įrengiamas ir oro uostas, nors, atrodytų, tai pinigų švaistymas, nes šalia yra Gdansko oro uostas. Šiam objektui sugebėta gauti lėšų ir iš Europos Sąjungos fondų, nors dabar Europos Komisija turi priekaištų dėl jų panaudojimo tikslingumo. Tačiau Gdynės prezidentas įsitikinęs, kad nepasinaudoti šioje vietoje buvusio karinio oro uosto infrastruktūra būtų nedovanotina klaida. Jis primena, jog Europoje yra daugybė miestų, turinčių po kelis oro uostus, tad kodėl taip negalėtų būti ir Trimiestyje (šitaip vadinamas Gdanskas, Gdynė ir Sopotas).

Keturių dienų imigrantai

Kol kas naujajam oro uostui priklausančia teritorija labiausiai džiaugiasi jaunimas, nes čia kasmet vyksta muzikos festivalis "Open'er". 2002 metais vienoje iš miesto aikščių spontaniškai prasidėjęs muzikos renginys vis plėtėsi, kol tapo didžiausiu Vidurio Europoje festivaliu, savotišku šios žemyno dalies Vudstoku. "Open'er" kasmet sulaukia vis garsesnių atlikėjų ir sutraukia vis daugiau pašėlti norinčio jaunimo iš aplinkinių bei tolimesnių valstybių, taip pat iš Lietuvos. Šie keturių dienų (tiek laiko trunka festivalis) imigrantai greitai randa bendrą kalbą, nors skambant muzikai žodžių nelabai ir reikia. Atvykėlių patogumui pastatomas palapinių miestelis, kuriame dieną galima numigti. Tik už tai reikia susimokėti, nes ši paslauga neįeina į bilieto kainą.

Šiemet festivalyje netrūko padauginusiųjų alaus, bet nei agresijos, nei muštynių neteko matyti. Renginį prižiūrėjo labai griežti apsaugininkai. Buvo neleidžiama įsinešti net buteliuko vandens, kad jis netaptų svaidomuoju ginklu. Visko, ko reikia, žmonės galėjo nusipirkti vietoje už kuponus, įsigytus už zlotus.

Didžiausia šių metų festivalio žvaigždė buvo dainininkė Rihanna. Beje, ji leido sau pradėti koncertą valanda vėliau negu turėjo. Tačiau susirinkusieji neužpyko, nes popmuzikos žvaigždė greitai rado su jais bendrą kalbą.

Tarp uosto vadovų - emigrantas iš Vilniaus

Dėl Gdynės oro uosto dar esama įvairių nuomonių, bet Gdynės jūrų uostas - tikras lenkų pasididžiavimas. Vienas svarbiausių jo vadovų - iš Vilniaus atvažiavęs Walery Tankiewiczius, einantis jūrų uosto valdybos pirmininko pavaduotojo ir infrastruktūros bei turto valdymo direktoriaus pareigas. Šis Lydoje gimęs, Lietuvos sostinėje augęs, teisininku tapęs ir dvejus metus Vilniuje įkurtai radijo stočiai "Znąd Wilii" vadovavęs lenkas savo vietą po saule rado Gdynėje.

W.Tankiewiczius dar nepamiršo lietuvių kalbos, nors jau 20 metų nėra ja kalbėjęs. Buvęs vilnietis savo ateitį sieja su Gdynės uostu, kuriame per metus perkraunama 60 mln. tonų krovinių ir dirba keli tūkstančiai žmonių. Uostas nemoka nei dividendų, nei pelno, nei nekilnojamojo turto mokesčių ir yra vadinamas ne pelno siekiančia organizacija, nes priklauso Lenkijos iždui. Viską, ką uždirba, jis investuoja į miesto infrastruktūrą, savivaldybė tam lėšų neskiria.

Prieš 20 metų Gdynės uostas buvo viską kontroliuojanti įmonė. Dabar to nėra, nors jo svarba tikrai nesumažėjo. Naudojantis Europos Sąjungos fondų parama uostas modernizuojamas, o kad į jį galėtų įplaukti patys didžiausi, 15 metrų grimzlę turintys laivai, šiuo metu vyksta gilinimo darbai. Nors uosto krovinių apyvarta padidėjo kelis kartus, žmonių čia dabar dirba mažiau negu žlugus komunizmui, nes labai išaugo darbo našumas, naudojamos naujausios technologijos. Gdynės jūrų uoste švartuojasi ir kruiziniai laineriai, mat Gdansko uoste jiems paprasčiausiai nėra vietos.

Būdamas verslo, o ne politikos atstovas, W.Tankiewiczius tiesiai sako, kad Klaipėdos uostas - Gdynei ne konkurentas. Esą apie konkurenciją bus galima kalbėti tik nutiesus magistralę "Via Baltica" ir geležinkelį "Rail Baltica". Užtat Gdynės prezidentas W.Szczurekas nepraleidžia progos paaiškinti, kad santykiai su Klaipėda labai geri, kad yra bendrų projektų, nes žvelgiama į ateitį. "Man patinka, kai Gdynės gatvėse sutinku į renginius atvykusių žmonių, iš kurių drabužių galima matyti, kuriai šaliai jie atstovauja. Tai duoda kur kas daugiau nei politika", - tikina W.Szczurekas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"