TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gelbėtojai, kurie žlugdo

2011 05 12 0:00
"Tikrųjų suomių" lyderis T.Soini piktinasi ydingu bankrutuojančių valstybių gelbėjimo mechanizmu.
AFP/Scanpix nuotrauka

Gaus ar negaus 78 mlrd. eurų Portugalija, priklauso nuo suomių ir jų euroskeptiškos "Tikrųjų suomių" partijos. Jos lyderis Timo Soini yra griežtai nusistatęs prieš tokius gelbėjimo paketus. Savo argumentus jis išdėstė rašinyje amerikiečių dienraštyje "The Wall Street Journal".

"Kai man atiteko garbė vesti "Tikruosius suomius" į pergalingus rinkimus balandžio mėnesį, iškilmingai pažadėjome nepritarti euro zonos narių gelbėjimo paketams. Europa serga ekonominio nemokumo gangrena ir privačiame, ir valstybiniame sektoriuose. Jei neamputuosime tų dalių, kurios negali būti išgelbėtos, rizikuojame apnuodyti visą kūną.

Norėdami suvokti tikruosius gelbėjimo paketų tikslus ir esmę, pirmiausia turime suprasti, kas tikrai iš jų pasipelno.

Rizikuodami būti apkaltinti populizmu, pradėkime nuo to, kas ir taip aišku: naudos gauna tikrai ne mažasis žmogelis. Jis melžiamas ir įviliojamas melu, kad tik subankrutavusi sistema veiktų toliau. Jis gauna mažiau ir moka daugiau, užtikrindamas pinigus šiai Ponzio schemai. Tuo metu tarp bankų ir politikų įsivyrauja simbiozė: mūsų politiniai lyderiai skolinasi kaip niekad daug, kad išsimokėtų bankams, kurie savo ruožtu skolina kaip niekad daug pinigų mūsų vyriausybėms.

Tikroje rinkos ekonomikoje už blogus pasirinkimus baudžiama. Tačiau vietoj to, kad būtų susitaikyta su nuostoliais dėl kvailo investavimo, galėjusio nuvesti į kai kurių bankų griūtį, buvo nuspręsta juos perkelti ant mokesčių mokėtojų pečių per paskolas, garantijas ir tokius nesuprantamus konstruktus kaip Europos finansinio stabilumo fondas.

Pinigai nebuvo skirti prasiskolinusioms ekonomikos išgelbėti. Jie perėjo per Europos centrinį banką ir šalis gavėjas į didžiųjų bankų bei investicinių fondų iždus.

Priešingai, nei teigia oficialūs išminčiai, valstybės gavėjos nenorėjo tokios "pagalbos", tik ne tokiu būdu. Paprasčiausia išeitis - joms reikėjo pripažinti nemokumą, leisti privatiems skolintojams praryti jų nuostolius.

Bet tai nebuvo lemta. Airija buvo priversta paimti pinigus. Tas pats nutiko Portugalijai.

Kodėl Briuselio ir Frankfurto lupikai jėga privertė šias šalis priimti pinigus kartu su "atsigavimo" planais, kurie neišvengiamai žlugs? Nes jiems reikėjo įtikti tiems godžiai ryjantiems bankams, kurie kitu atveju būtų atsisakę pasirodyti Ispanijos, Belgijos, Italijos ar net Prancūzijos obligacijų aukcionuose.

Kad ir kaip būtų apmaudu šiam finansiniam ir politiniam karteliui, planas neišdegė. Graikija, Airija ir Portugalija - pražudytos. Jos niekada nebegalės sutaupyti ir augti tokiu greičiu, kad padengtų skolas, kurias joms užkrovė gelbėjimo misija prisidengęs Briuselis.

Europos stabilumo mechanizmas nėra išeitis. Jis tik oficialiai įtvirtins privačių piliečių turto perdavimą susikompromitavusiems politikams ir žlugusiems bankams, sukurdamas didžiulę moralinę riziką ir sugriaudamas tai, kas liko iš konkurencingų Europos bankų.

Laimei, dar ne per vėlu sustabdyti puvimo. Bankams reikia sąžiningų ir rimtų streso testų. Reikia sustabdyti šį politinį farsą. Vietoj viso šito reikia lygiagrečių įvertinimų, kuriuos pateiktų reguliuotojai ir nepriklausomos grupės, įskaitant tarpininkus bei mokslininkus. Pasitikėk, bet tikrink.

Nemokūs bankai ir finansinės institucijos privalo būti uždarytos, išvalant sistemą nuo nemokumo. Mes turime atkurti rinkos principą - laisvę žlugti.

Jei kai kurie bankai bus rekapitalizuoti iš mokesčių mokėtojų pinigų, pastarieji turėtų gauti dalį akcijų, o visa taryba - išvaryta. Tačiau pirmiausia dar reikėtų gerokai apkarpyti obligacijų savininkus ir tik tada svarstyti apie tokį mokesčių mokėtojų dalyvavimą.

Sprendžiant suverenios skolos klausimą laisvė žlugti vėl yra svarbiausia. Reikia pastebimo restruktūrizavimo, kad būtų užtikrintas normalus atsigavimas. Taip, rinkos nubaus įsipareigojimų nevykdančias valstybes, bet greitai ir atleis. Dabartiniai planai tik žlugdo tikrąsias Europos ekonomikas: mokesčiai didėja, paprastų šeimų turtas perduodamas nemokių valstybių ir bankų iždams. Pertvarka, kuri palengvintų valstybės skolų naštą ir paskatintų į augimą orientuotos politikos kūrimą, galėtų užtikrinti sklandų grįžimą į tarptautinę skolos rinką.

Ir tai ne tik ekonomika. Žmonės jaučiasi išduoti. Airijoje į naują vyriausybę ateinančios partijos žadėjo, kad aukščiausi bankininkai turės atsakyti, tačiau spaudžiami jie nusileido, o rinkėjai pasijuto likę be piliečių teisių. Briuselio elitas pareiškė, kad Suomija turi tesėti savo įsipareigojimus Europos partneriams, bet Briuselis tyli, kai reikia pasakyti, ar nacionaliniai politikai turi tesėti įsipareigojimus savo rinkėjams.

Augau žinodamas, kad mūsų žemyne daugiau nebegali vykti genocidas; supratau, kokiomis vertybėmis ir principais buvo grindžiama tai, kas šiandien yra Europos Sąjunga. Ši Europa, ši vizija buvo tokia, kuri Suomijos tautai ir visai Europai dovanojo taiką ant demokratijos, laisvės ir teisingumo pamatų. Tokią Europą verta išlaikyti, todėl man labai liūdna matyti, kaip politinis elitas, kuris paaukotų Europos paprastų gyventojų interesus tam, kad apsaugotų korporacinius interesus, stato visą projektą į pavojų."

***

Pergalingai Suomijos parlamento rinkimuose sudalyvavę "Tikrieji suomiai" gavo 39 mandatus iš 200. Tokie pokyčiai Suomijos valdžioje, kurios parlamentas yra vienintelis ES, turintis teisę balsuoti dėl finansinio gelbėjimo paketų, gali tapti lemtingais visai euro zonai, kurios finansų ministrai rinksis gegužės 16-17 dienomis Briuselyje. ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pažadėjo Portugalijai suteikti 78 mlrd. eurų vertės paskolą su 5,5 proc. palūkanomis, tačiau tam reikia euro zonos narių vienbalsio pritarimo. Rinkimus Suomijoje laimėję konservatoriai (44 vietos parlamente) vis dar nėra užsitikrinę kitų partijų paramos. Portugalijai nenori padėti ne tik "Tikrieji suomiai", bet ir socialdemokratai. Už paramą Pietų Europos valstybei žada balsuoti centro partija, turinti 35 mandatus, tačiau iki absoliučios daugumos trūksta 22 balsų.

Tuo metu iš krizės vis dar neišsikapstantys graikai vėl streikuoja. Vakar sustojo visas viešojo transporto tinklas, dauguma viešųjų paslaugų. Graikai siunta dėl augančių mokesčių, mažėjančių darbo vietų, atlyginimų ir pensijų. Dauguma jų įsitikinę, kad tarptautinė pagalba padėties nepagerino. Nors vyriausybė mažina išlaidas, biudžeto deficitas tirpsta pernelyg lėtai, o nedarbas jau pasiekė 15 procentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"