TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gerai, kad mes esame

2008 07 01 0:00
Vakarų Europos darbininkai, kaip šie darbo gamykloje "Nokia" netekę vokiečiai, mano, kad jų darbo vietas "vagia" rytų europiečiai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Didžiosios Britanijos spaudoje pasirodė straipsnių, kritikuojančių Europos Sąjungos (ES) plėtros priešininkų nusiskundimus. Pasak britų spaudos, senosioms ES narėms yra naudinga tai, kad aljansą papildė Rytų Europos valstybės.

"Gerai, kad mes jas turime", - tvirtina britų spauda, kalbėdama apie naująsias ES nares, tarp jų - ir Lietuvą. Tačiau taip mano toli gražu ne visi europiečiai. Antipatijos Rytų europiečiams priežastys yra paprastos - baimė dėl savo ekonominės gerovės. Ekonominiai sunkumai kelia ne tik finansines problemas, bet ir pasižymi dar vienu bjauriu dalyku - pasiturinčios šalys darosi nedraugiškos ir savanaudiškos.

Ksenofobijos renesansas.

Taip atsitiko ir ES, kai turtingose Vakarų Europos valstybėse vis daugiau žmonių ėmė burnoti prieš ES plėtrą į Rytus. Netgi Didžiojoje Britanijoje, kuri pirmoji atvėrė savo darbo rinką Rytų europiečiams, daugybė žmonių tvirtino, kad "juodadarbiai" iš Rytų britams visai nereikalingi.

Net ir šiandien Vakarų Europoje netyla kalbos, kad reikėtų vėl uždaryti sienas arba, kaip manoma Italijoje, išvyti iš šalies migrantus romus (žinoma, prieš tai būtų gerai sudeginti jų nelegaliai pastatytus būstus). Daug žmonių vis dar laikosi nuomonės, kad migracija buvo įteisinta per anksti. Todėl ir tokių didelių šalių kaip Turkija arba Ukraina priėmimas į ES šiandien atrodo labai abejotinas. Tačiau ekspertai tikina, kad viskas yra priešingai: britų spaudoje buvo publikuota daugybė rimtų straipsnių, kuriuose įrodinėjama, kad ES plėtra nuo 15 iki 27 valstybių atnešė ekonominę naudą tiek senosioms, tiek ir naujosioms Sąjungos narėms. Galiausiai šiuo žingsniu vėl buvo suvienyta Europa, kurią ilgus dešimtmečius į dvi dalis buvo padalijusi "geležinė uždanga".

Be to, naujos narės buvo priimtos, galima sakyti, pačiu laiku. Sunku net įsivaizduoti ksenofobijos bangą Vakarų Europos visuomenėje, jei derybos dėl narystės vyktų dabar. Daugybė politikų ir paprastų žmonių imtų rėkti apie imigrantų antplūdį bei siaubingas išlaidas, kurias neva patirtų senosios narės, kad "išmaitintų" naująsias. Nuo plėtros momento praėjo jau 4 metai, tačiau britų spaudoje vis dar apstu straipsnių apie tai, kaip "įžūliai" lenkų darbininkai reikalauja, kad Didžioji Britanija skirtų jų vaikams tokias pačias pašalpas, kaip ir kitiems britams. O kodėl "įžūliai"? Kodėl šalyje dirbantys Rytų europiečiai neturėtų reikalauti socialinės lygybės? Juk jie moka mokesčius į Didžiosios Britanijos biudžetą.

Galima pažymėti, kad ksenofobijos lozungai Vakarų Europoje suvienijo, atrodytų, priešiškas stovyklas - dešiniuosius nacionalistus ir kairiųjų pažiūrų protekcionistus. Jie reikalauja iš naujo apsvarstyti vieną pagrindinių ES principų - žmonių judėjimo laisvę. O juk šis principas vienareikšmiškai yra bene patraukliausia iš viso to, ką žmonėms duoda ES. Panašią poziciją neseniai dėstė ir vienas populiarus britų bulvarinis laikraštis. Kolegos iš kur kas rimtesnio leidinio "The Guardian" uždavė straipsnio autoriams retorinį klausimą: jei judėjimo laisvė yra blogai, tai kodėl tas pats bulvarinis laikraštis džiūgauja leisdamas specialų priedą Ispanijoje gyvenantiems skaitytojams, kurie ten išvyko pasinaudoję ta pačia judėjimo laisve?

Rytai susilieja su Vakarais

Kaip pastarojo meto ekonomikos nuosmukis paveiks naująsias ES nares, kurių gyventojai kur kas labiau linkę į migraciją nei Vakarų Europos žmonės? Atsakymas yra gana paprastas - migracija taip pat negali būti begalinė. Dabar į Vakarus migruoja vis mažiau Rytų Europos gyventojų. Jie mato, kad nėra pageidaujami Vakaruose, o be to, jų gimtosiose šalyse taip pat kyla atlyginimai. Kylant kainoms, emigrantų namo siunčiami pinigai jau nebėra tokia didelė parama šeimynykščiams, kaip tai buvo vos prieš keletą metų. Kitaip tariant, "senoji" ir "naujoji" Europa vis labiau tapatinasi viena su kita.

Šis procesas atneš tiek politinių, tiek ir ekonominių pokyčių. Rytų ir Vidurio Europos valstybėms globalizacija buvo naudinga: investuotojai ištisą dešimtmetį veržėsi į šias valstybes, siekdami pasinaudoti galimybe gaminti produkciją pigiau nei Vakarų Europoje, bet tuo pat metu išvengti transporto išlaidų, kurios būtinai atsiranda perkeliant gamybą į Kiniją ar Pietryčių Azijos valstybes. Netgi atsižvelgiant į tai, kad Rytų Europoje kyla atlyginimai, jos gyventojų darbo jėgos kaina yra vis dar gerokai mažesnė nei, tarkime, vokiečių arba prancūzų. Vis dėlto globalizacijos negalima ir beatodairiškai girti - pagyvenusiems Rytų europiečiams naujoji ekonominė realybė daugiausia siejasi su sunkumais, o ne klestėjimu.

Susiliejimas su Vakarų Europa - savotiškas išbandymas naujosioms ES narėms. Per artimiausius 10 metų jos praras vieną stipriausių kozirių - pigią darbo jėgą. Žinoma, gerai yra tai, kad žmonės ims daugiau uždirbti, tačiau tuo pat metu jiems teks svarstyti, kaip konkuruoti su galinga Vakarų ekonomika. Tai reiškia, kad Rytų Europa turės atsisakyti "gamyklos" modelio ir pradėti kopti į tyrimų ir inovacijų aukštumas.

Tvirti žmonės

Vakarų Europos darbininkams teks tramdyti savo pyktį: 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių "auksiniai laikai", kai Vakarų Europa mėgavosi išskirtine ekonomine gerove, nesibaimindama konkurencijos iš Rytų, jau praėjo ir niekada nesugrįš. Dėl "geležinės uždangos" Vakarų Europa ištisus 30 metų neturėjo konkurentų ne tik Senajame žemyne, bet ir Azijoje, nes, pavyzdžiui, Kinija tuo metu buvo tokia pat uždara, kaip ir visos kitos komunistinės valstybės. Slovakų, lenkų ir lietuvių darbininkai niekada nematė "auksinių laikų". Iš monotoniškos planinės ekonomikos jie buvo staigiai nublokšti į nestabilų modernų pasaulį, kuriame jiems teko pergyventi ne vienus išties sunkius metus. Jie yra tvirti, gyvenimo vėtyti ir mėtyti žmonės, kurie vis dar atsimena tuos laikus, kai išvykti dirbti į užsienį buvo paprasčiausiai draudžiama. Jie neleis vakariečiams atimti sunkiai įgytos judėjimo laisvės, o Europa turėtų džiaugtis, kad turi tokius žmones.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"