TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Gerasis Vladimiras Putinas

2011 11 08 9:35

Rusijoje yra nedaug intelektualų, prasiskverbusių į Vakarus. Viktoras Jerofejevas - vienas iš jų. Šis rašytojas jau nuo sovietinių laikų kritikuoja savo šalies galinguosius, prisideda ir prie naujos rusų literatūros raidos. Viešėdamas Ciuriche knygos "Gerasis Stalinas" autorius Šveicarijos dienraščiui "Neue Zuercher Zeitung" davė interviu apie Rusiją, rusus ir šiuolaikinę rusų literatūrą. Jis turėtų būti įdomus ir LŽ skaitytojams.

- Neseniai viename straipsnyje parašėte, kad pusė rusų myli Staliną. Ar tai tiesa?

- Kai pasirodė mano knyga "Gerasis Stalinas", pats bandžiau  sulaikyti vyresnio amžiaus žmones nuo skaitymo: "Ne, mamučiukės, nepirkite knygos, joje rašoma ne apie tai, ko tikitės." Ilgą laiką niekinau Stalino sekėjus, bet tie žmonės myli Staliną, nes patys yra bejėgiai. Mes negalime be to gyventi. Kartkartėmis mums reikia gruziniškos diktatūros arba olandiško futbolo trenerio.

- 1979 metais pradėdamas leisti almanachą "Metropolis" žinojote, kokią didelę kainą teks sumokėti už tokį pilietinį nepaklusnumą. Ko tikėjotės mainais už tai?

- Man tai svarbus klausimas. 1974 metais Maskvoje buvo surengta vadinamoji Buldozerių paroda - nonkonformistinė paroda, per kurią pervažiuota buldozeriais. Ši akcija turėjo poveikį: šiek tiek vėliau Maskvoje buvo įkurta laisva menininkų profsąjunga, prasiveržė nepriklausomas menas. Ko nors panašaus norėjau ir literatūroje - ne panaikinti cenzūrą, bet įtvirtinti tam tikrą autonomiją.  "Metropolis" turėjo tapti buldozerių paroda literatūroje. Suvokiau riziką, tačiau nemaniau, kad vyriausybė elgsis taip niekingai. Sklandė gandai, esą įvairios įstaigos, net KGB, ieško su mumis kompromiso, bet taip toli nenuėjome. Mano tėvas prarado ambasadoriaus postą Vienoje, o jį ketinta skirti viceministru. Tačiau tėvas man niekada nepriekaištavo, prieš mirtį viename interviu net pasakė, kad toli pralenkiau savo laiką. Apdairiai elgdamasis jis išgelbėjo mūsų šeimą. Mano stalininė vaikystė Maskvoje buvo fantastiška, su ikrais. Tėvai davė man viską, o 1979 metais aš viską iš jų atėmiau. Sunkiau rašyti apie tėvus, nei kurti gerą pornografiją. Rašyti gerą pornografiją nelengva, bet nėra neįmanoma. Apie tėvus rašyti neįmanoma.

- Prieš daugiau kaip dvidešimt metų šventėte sovietinės literatūros laidotuves. Kaip vertinate dabartinę rusų literatūrą?

- Ji ėmė iš naujo gvildenti socialinį ir politinį gyvenimą. Tačiau iki šiol neiškilo jokių naujų autorių, kurie būtų pasiekę Vladimiro Sorokino ar Viktoro Pelevino lygį. Dabartinė literatūra nusmukusi labiau, negu buvo paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį. Ji domisi gyvenimu, charakteriais, nuotaikomis, žmonių santykiais. Tokie tekstai visada būna žmogiškai teisingi. Tai gražu ir gerai, bet literatūra turi būti ne apie tai. Jamesas Joyce'as rašė ne apie tai. Franzas Kafka irgi rašė ne apie tai. Mes - V.Sorokinas, V.Pelevinas ir aš - sulaukėme atgarsio užsienyje ne dėl to, kad kritikuojame Staliną, o todėl, kad kuriame naują stiliaus kryptį. Šiuo metu nematau literatūros talentų. Gyvename tarpiniu laikotarpiu - senoji rašytojų karta traukiasi, naujos dar nematyti.

- 2009 metais Kremliaus ideologų vadą Vladislavą Surkovą identifikavote kaip gangsterių romano "Apie nulį" autorių. Ar manote, kad Vladimiro Putino politinė technologija uzurpuos ir literatūrą?

- Mane domina V.Surkovas, jis man patinka kaip žmogus. Jo knygos nevertinu politiškai. "Apie nulį" parašė protingas autorius,  turintis ką pasakyti. V.Surkovas - iš tų žmonių, kurie skeptiškai kalba apie mūsų visuomenę. Literatūriniu, ne politiniu, požiūriu tarp mūsų daug bendra. Nemanau, kad jo romanas turėjo politinį tikslą. Veikiau V.Surkovas norėjo pasireikšti kaip kūrėjas. Rusijoje romanas "Apie nulį" netapo bestseleriu, jį mažai kas skaitė.

- Ar nustebote išgirdęs, kad V.Putinas vėl kels savo kandidatūrą  per prezidento rinkimus?

- Dienraštyje "The New York Times" kaip iškalbingiausią  reakciją į šį įvykį nurodžiau faktą, kad niekas į tai nesureagavo, niekas nenustebo. Manau, V.Putinas visam laikui taps prezidentu.

Deja, mūsų lyderis yra liberalesnis nei 80 proc. šalies gyventojų. Rusai - archaiška, nacionalizmo persmelkta tauta. Jei būtų surengti laisvi rinkimai, juos laimėtų ne V.Putinas. Tada būtų išrinkti tokie žmonės kaip imperiją garbinantis rašytojas Aleksandras Prochanovas, karštakošis ortodoksas Ivanas Ochlobystinas arba uždraustasis Judėjimas prieš nelegalią imigraciją. Žinoma, V.Putinas nėra vakarietis, jis - KGB karininkas, bet suteikė mums privataus gyvenimo laisvę. Kol nesikiši į politiką, gali daryti ir elgtis kaip nori. Anksčiau to nebuvo. Jo problema ne ta, kad tranko kumščiu į stalą. V.Putinas nėra toks blogas kaip visi tie nacionalistai, fašistai ir imperialistai, išsilygiuojantys pagal komandą. Todėl jis gali sakyti: "Jei norite laisvų rinkimų, prašom. Tuomet pamatysite, kaip lėks galvos." Didžiausias Rusijos priešas - tauta. Ne V.Putinas, ne Dmitrijus Medvedevas, ne V.Surkovas, o sava tauta, gyvenanti iliuzijų pasaulyje. Rusai mažai ką žino apie pasaulį ir laiko save išrinktąja tauta, Dievas eina po jos. Tokį suvokimą siekiama apginti, todėl tam reikia priešų - vidinių ir išorinių. Aš tapau priešu - tuo lengva įsitikinti paskaičius, kas apie mane rašoma internete.

- Ar nebijote?

- Ėmęsis "Metropolio" nesibaiminau, kad mane uždarys, įkiš į armiją ar sunaikins. Man jau per vėlu bijoti.

Vertė GRAŽINA VASILIAUSKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"