TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Geri rezultatai laužo kritikos strėles

2010 09 20 0:00
Jauna švedų šeima balsuoja rinkimų apylinkėje Stokholme.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rinkimai Švedijoje bet kokiu atveju vadinami istoriniais: arba pirmą kartą bus perrinkti centro dešinieji, arba socialdemokratė taps pirma šalies premjere. Be to, pirmą kartą į parlamentą pateks prieš imigrantus nusiteikę kraštutiniai dešinieji.

Švedijos centro dešiniųjų koalicijos ministras pirmininkas Fredirikas Reinfeldtas gali pasidžiaugti puikiais savo valdymo rezultatais. Švedai patenkinti, kad jis sumažino mokesčius, nors dėl to nukentėjo socialinės išmokos, bet nedarbas mažėja, o šalies finansų būklė sveika - priešingai nei skolų skandinamose kitose Europos šalyse. Tad rinkėjai, vakar balsavę per visuotinius rinkimus, kaip rodo apklausos, buvo linkę paremti 45 metų premjero koaliciją ir jo Moderatų partiją. Pergalės atveju tai būtų pirmas kartas, kai dešinieji Švedijoje būtų išrenkami antrai kadencijai iš eilės.

Tačiau pirmo karto tikisi ir F.Reinfeldto pagrindinė varžovė - socialdemokratams ir kairiųjų koalicijai vadovaujanti 53 metų Mona Sahlin. Ji siekia tapti pirma moterimi, užėmusia Švedijos premjero postą.

Abu varžovai nori užsigarantuoti aiškią daugumą parlamente, bet sutrukdyti gali ultradešiniųjų partija. Apklausos žadėjo jai sėkmę - pirmą kartą patekti į parlamentą. Tada galbūt jie būtų vienais svarbiausių partnerių per derybas dėl koalicinės vyriausybės sudarymo.

Mažos, prieš imigrantus nusistačiusios Švedijos demokratų partijos, vadovaujamos 31 metų Jimmie Aakessono, iškilimas ir yra didžiausia šių rinkimų intriga. Švedijos demokratų partiją palaiko 7,5 proc. rinkėjų, tad ji turėtų lengvai įveikti 4 proc. barjerą ir pakliūti į parlamentą.

F.Reinfeldtas ir M.Sahlin tvirtino niekada nesusidėsiantys su šia partija, bet jie gali būti priversti ieškoti ryšių, kurių kitomis aplinkybėmis būtų vengę. Tokia padėtis parlamente galėtų net paskatinti skelbti naujus rinkimus, o tai, pasak analitikų, būtų visiška naujiena šiuolaikinės Švedijos istorijoje.

Dar birželį daugelis apžvalgininkų pranašavo pergalę kairiesiems, kurie kritikavo vyriausybės vykdomą pensijų ir švietimo politiką bei skelbė pavojų socialinės rūpybos sektoriui dėl mažinamų mokesčių. Tačiau vėliau opozicijos populiarumas krito. Kairiųjų piešiamas niūrus vyriausybės politikos paveikslas neįtikino švedų, matančių, kaip šalyje mažėja nedarbas ir kyla ekonomika.

Jei socialdemokratai pralaimės, jie susidurs su dramatiška ilgo nebuvimo valdžioje situacija. Tokiu atveju partija, vadovavusi Švedijai 63 iš pastarųjų 80 metų ir sukūrusi socialinės gerovės valstybę, bus priversta iš naujo apgalvoti visą savo strategiją.

Rinkėjai, kurių Švedijoje yra 7 mln., tradiciškai būna aktyvūs. Per praeitus rinkimus 2006 metais balsavo beveik 82 proc. jų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"