TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Geriau išeiti iš euro zonos

2012 07 10 6:22

Suomijos finansų ministrė jau ragina suomius rengtis išeiti iš euro zonos, nes tai yra geriau, nei versti gyventojus mokėti kitų valstybių skolas.

"Suomija prisijungė prie euro zonos ir, manome, kad iš to ji turi naudos. Tačiau Suomija nesilaikys įsikabinusi į eurą, jei už tai jai reikės sumokėti labai didelę kainą. Esame pasirengę kiekvienam scenarijui, tarp jų yra ir atsisakymas bendros Europos valiutos", - pareiškė Suomijos finansų ministrė Jutta Urpilainen, duodama interviu laikraščiui "Kauppalehti". Ministrė aiškino, kad atsakomybė už kitų valstybių skolas ir su tuo susijusi rizika nėra tai, kam Suomija norėtų ruoštis.

Tačiau po šio ministrės pasisakymo kilus didžiuliam ažiotažui, kitas Finansų ministerijos darbuotojas Matti Hirvola ėmė aiškinti, jog teiginiai, kad Suomija ketina trauktis iš euro zonos, neteisingi.

Šiuo metu Suomija yra viena iš paskutinių euro zonos valstybių, kuri dar sugeba išsaugoti aukščiausią AAA reitingą, o tai rodo, jog reitingų agentūros šią Skandinavijos šalį vertina labai gerai. Tačiau jau liepos 2 dieną Suomijos vyriausybė pranešė blokuosianti euro zonos gelbėjimo planą, kuriame numatoma išpirkti prasiskolinusių euro zonos šalių obligacijas. Nors dar praėjusiais metais Suomija buvo patvirtinusi, kad prisidės prie Graikijai gelbėti numatytų priemonių paketo, tačiau jau tuomet ji užsiminė sieksianti specialių garantijų.

Dabar Suomijos vyriausybė jau tiesiai sako, kad ketina užblokuoti Europos finansinio stabilizavimo mechanizmą, kuris numato išpirkti euro zonos valstybių obligacijas laisvoje rinkoje, todėl ji palaikys kiek anksčiau apie tokius pat planus pranešusius Nyderlandus, kurių vyriausybė taip pat priešinasi priverstiniam euroobligacijų pirkimui. Liepos 2 dieną Nyderlandų finansų ministerija pranešė nepalaikanti tokio sprendimo, nors tiesiai ir nepasakė, kad tokį planą užblokuos. Tiesiog Nyderlandai kiekvieną pirkimą, kurį vykdys Europos finansinio stabilizavimo mechanizmas, vertins atskirai. Tai reiškia, kad birželio pabaigoje Briuselyje pasiektas euro zonos gelbėjimo planas, kuris numato sustiprinti valiutų sąjungą ir sumažinti Ispanijos bei Italijos skolų administravimo kainą, gali likti neįgyvendintas.

Numatytas euroobligacijų išpirkimo laisvoje rinkoje mechanizmas numato, jog prie to turi prisidėti visos 17 euro zonos valstybių, tačiau jau dabar aišku, kad tai mažai tikėtina, nes tam jau pasipriešino Suomija ir Nyderlandai. Suomijos vyriausybė jau nusiuntė raportą parlamento komisijai, kuriame rašoma: "Dėl Suomijos, taip pat Nyderlandų įsikišimo galimybė atlikti operacijas, kurias numato Europos finansinio stabilizavimo mechanizmas antrinėse rinkose, yra užblokuota."

Tuo tarpu Europos Komisijos spaudos atstovas Simonas O'Connoras aiškina, kad nors Europos fiskalinės drausmės paktas EFSF numato, jog visos šalys turi prisidėti prie tokio sprendimo, tačiau kai kalbama apie Europos finansinio stabilizavimo mechanizmą, kuris turi įsigalioti jį ratifikavus euro zonos valstybėms, "netikėtais" atvejais pakanka, kad paktą palaikytų šalys, stabilizavimo fondui "teikiančios 85 proc. kapitalo".

"Šiame etape dar joks sprendimas nepriimtas, nesvarbu, ar kalbama apie pirminę, ar antrinę obligacijų rinką", - tikina S.O'Connoras. Be to, Europos Sąjungos viršūnių susitikime pasiektas sprendimas dar turi būti išdiskutuotas euro zonos grupės susitikime. Į tai aukštas Helsinkio pareigūnas atkirto, jog "Suomija tai laiko neefektyviu rinkos stabilizavimo būdu".

Tuo tarpu Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi įspėja, kad ekonomikos augimas euro zonoje yra labai mažas, o vyraujančios netikrumo nuotaikos mažina verslininkų pasitikėjimą, todėl padėtis gali dar labiau pablogėti. Nerimą kelia ir didėjančios energijos išlaidos bei mažesnis nei tikėtasi ūkio aktyvumas. Atsižvelgdamas į šias nerimą keliančias tendencijas Europos centrinis bankas jau sumažino bazines palūkanas iki žemiausių per visą istoriją - 0,25 procento.

Reuters, PAP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"