TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Geriau jau medžioti banginius

2010 07 29 0:00
Islandai skrodžia banginį, kurį pagavo netoli Reikjaviko.
AFP/Scanpix nuotrauka

Dauguma islandų, nors ir paskandinti krizės, nori ne į Europos Sąjungą, o gaudyti žuvis turtinguose savo vandenyse. Kitokia padėtis Turkijoje, jau seniai siekiančioje narystės.

Per paskutinį susitikimą prieš vasaros atostogas Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai nutarė pradėti narystės derybas su Islandija. Tik klausimas, ar tam pritars patys islandai.

Derybos oficialiai prasidėjo liepos 27 dieną. Mažytė vulkaninė sala Atlanto vandenyne, turinti vos 30 tūkst. gyventojų, jau yra suderinusi daugelį savo įstatymų su ES normomis, tačiau derybos tokiais klausimais kaip žvejybos teisės ir tradicinė banginių medžioklė žada būti labai sunkios.

Islandija, kurios žvejybos politika šaliai buvo labai sėkminga, o pati žvejyba yra vienas pagrindinių salos verslų, nenori, kad jos žuvinguose vandenyse viešpatautų kitos ES šalys, nes ES bendroji žvejybos politika visiškai išsėmė atsargas Vakarų Europoje.

Susipykę su britais ir olandais

Dar vienas keblus klausimas yra tas, kad Jungtinė Karalystė ir Olandija yra susiejusios Islandijos narystę su rezoliucija dėl 3,8 mlrd. eurų kompensacijų savo piliečiams, kurie prarado santaupas per Islandijos bankų krachą 2008-aisiais. Kai prieš dvejus metus žlugo Islandijos "Icesave" internetinis bankas, britų ir olandų indėlininkams kompensavo jų vyriausybės. Dabar Amsterdamas ir Londonas reikalauja, kad Reikjavikas padengtų šias išlaidas. Patys islandai per neseniai įvykusį referendumą atmetė kompensavimo planą, pagal kurį iš kiekvieno islando kišenės būtų tekę sumokėti dešimtis tūkstančių eurų. Šis ginčas labai apkartino islandų požiūrį į ES. Iškart po krizės daugelis islandų manė, kad narystė ES padėtų šaliai išspręsti nemažai problemų, tačiau atkakli kova su Londonu ir Amsterdamu labai numušė norą siekti narystės ES. "Sprendžiant iš visuomenės apklausų, nesu tikras, kad patys islandai nusiteikę palankiai - štai kur problema", - sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras Pierre'as Lellouche'as.

Priešiškumas didėja

Į visuomenės nuomonę, be abejo, teks atsižvelgti. Birželį apklausos rodė, kad opozicija narystei ES sustiprėjo iki 60 procentų. Pernai lapkritį ES priešininkų Islandijoje buvo 54 procentai. Praeitą mėnesį atlikta apklausa parodė, jog dauguma Islandijos gyventojų nori, kad vyriausybė atšauktų prašymą stoti į ES, kurį pateikė pernai liepos 16 dieną.

Manoma, kad derybų procesas truks apie 18 mėnesių. ES įstatymai apima 35 sritis, vadinamas skyriais - nuo teisingumo ir vidaus reikalų iki aplinkosaugos, energetikos, socialinės ir transporto politikos. Islandiją ir ES jau sieja Laisvosios prekybos sutartis bei Šengeno zona, tad daugelis įstatymų jau priderinti. Islandija galėtų tapti 29-ąja ES nare po Kroatijos, kuri tikisi užbaigti stojimo derybas iki šių metų pabaigos ir įsilieti į ES iki 2012-ųjų. Tačiau Islandijoje dar privalės būti surengtas referendumas dėl narystės, o diplomatai gerai prisimena sudėtingą kitos Šiaurės šalies - Norvegijos - patirtį. Oslas dukart atsisakė stoti į ES dukart: 1972 ir 1994 metais. Panašias nuotaikas atskleidė ir pirmadienį paskelbta apklausa: 2 iš 3 Norvegijos gyventojų nepritartų jokiam naujam mėginimui prisijungti prie Bendrijos.

Kovos už Ankarą

Šiuo metu derybas su ES dėl narystės yra pradėjusi ir Turkija, tačiau Ankaros reikalai juda labai lėtai. Beje, vakar Turkija sulaukė Jungtinės Karalystės užtarimo. Jos premjeras Davidas Cameronas pareiškė "kovosiąs" už Turkijos narystę, o lėtos derybos jam esą kelia "pyktį". Pirmą kartą kaip vyriausybės vadovas viešėdamas Turkijoje D.Cameronas tvirtino, kad ši valstybė galėtų tapti "galinga europietiška jėga", padėsiančia nutiesti tiltus į Artimuosius Rytus. Kalbėdamas Turkijos parlamente D.Cameronas vadino šią valstybę "gyvybiškai svarbia mūsų ekonomikai, saugumui ir diplomatijai". Be Turkijos, jo žodžiais, "ES yra ne stipresnė, o silpnesnė, ne saugesnė, o skurdesnė".

Turkija pradėjo derybas su ES dar 2005-aisiais, bet manoma, kad netaps nare artimiausius 10 metų, daugiausia dėl kai kurių šalių, tokių kaip Prancūzija, pasipriešinimo. Iš 35 derybų skyrių Turkija uždarė tik vieną. Didelės kliūtys jos kelyje į ES yra atsisakymas pripažinti Kiprą, kuris jau priklauso ES, vis didėjanti parama islamiškoms partijoms ir kurdų mažumos padėtis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"