TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Geriausi "mergaičių" draugai

2011 06 18 0:00

Per dideles iškilmes, tokias kaip karūnavimas, karališkos vestuvės, karalienė Elžbieta II, jos dvariškiai ir svečiai pasidabina briliantais, kurių bendras svoris, dienraščio "The Daily Post" teigimu, siekia 780 kilogramų. Brangakmeniais puošiasi ir vyrai - jei briliantinio segtuko nėra peteliškėje, bent rankogaliai juo susegami.

XIX amžiuje, o ir anksčiau, Europos jūreiviai, plaukę atverti naujų kelių ir naujų žemynų, papirkinėdavo Afrikos ir tolimų Ramiojo vandenyno salų vadukus stikliniais karoliukais. Mainais gaudavo žemės, maisto, vergų ir panelių.

Blizgučiai turi magišką jėgą: daro žmogų gražesnį (bent jam taip atrodo), traukia kitų žvilgsnius. Žmonės visada mėgo dabintis. Ir mūsų pusseserės beždžionės pastebi kiekvieną žėrintį niekutį. Daugybė paukščių taip pat, ypač juos mėgsta šarkos. Tik dabintis nesugeba. Parsineša į lizdą, pasigėri, bet nežino, ką daryti.

Toli nuėjome nuo urvinio žmogaus ir Afrikos karaliuko. Todėl mums reikia, kad papuošalai ne tik spindėtų, bet ir būtų brangūs. Dar geriau - labai brangūs. Tuo jie ir gražūs, nes tampa valdžios, įtakingumo simboliu. Pigesni, iš krištolo ar stiklo, nors ir puikių menininkų padaryti, skirti plebėjams, nes magija slypi mūsų supratime. Ir Afrikos karaliukai, ir juvelyrinių parduotuvių Londone, Paryžiuje ar Vilniuje klientai priskiria švytintiems akmenukams ypatingą vertę, nors objektyviai jokios vertės jie neturi. Prikabina etiketę: "kaina 30 000 dolerių", vadinasi, tiek jis ir vertas.

Atsiranda lakių posakių - "Deimantai visiems laikams". Atsiranda dainelių: "Deimantai - geriausi merginų draugai". Atsiranda tradicijų - sužadėtuvių žiedas būtinai turi būti su briliantu. Tuo neva viskas pasakoma. Dar yra tradicija deimantą šlifuoti taip, kad būtų dvi pagrindais sudurtos piramidės, o viršutinės viršus nupjautas. Taip jis labiau žaižaruoja. Nušlifuotas deimantas vadinamas briliantu.

Iš tikro deimantas - tik labai kietas ir skaidrus akmens anglies gabaliukas. Jų buvo randama upių vagose Indijoje, Afrikoje ir Brazilijoje. Per metus prirenkama pora kilogramų. 1870-aisiais Pietų Afrikoje Kimberlio vietovėje deimantus imta kasti šachtose. Taip jų atsirado labai daug. Mūsų laikais iškasama arba senuoju būdu surenkama apie 26 tūkst. kilogramų per metus. Pusė - Afrikoje.

Tačiau tai ne Afrikos turtas, o jos prakeiksmas. Nes ten, kur didelės vertybės, visada atsiranda trokštančiųjų jas pasigrobti, ir būtinai visas. Girdėjome arba skaitėme apie baisų juodaodžių išnaudojimą kompanijos "De Beers", kuri išgauna 80 proc. Afrikoje iškasamų deimantų, kasyklose. Pasaulis piktinosi - žmones labai giliose šachtose žudo gelmių karštis, visada gresia užgriuvimas, o už darbą mokami ubagiški atlyginimai. Užmirškite!

Kai 1994 metais Pietų Afrikos Respublikoje žlugo apartheidas, "De Beers" pardavė kasyklas, pasiliko tik kelias, ir šiuo metu daugiau verčiasi deimantų šlifavimu bei urmo prekyba. O tose kasyklose, kurias sau pasiliko, - joks pragaras. "De Beers" gerai moka savo darbininkams, jais rūpinasi, leidžia burtis į profsąjungas, kurios ten turi nemažą įtaką. Kompanija įkūrė ir ligonines AIDS sergantiems žmonėms.

Pragaras ir vergovė liko Siera Leonės, Angolos, Kongo ir Zimbabvės kasyklose, kur deimantų gavyba priklauso vietos vadukams ar valdžiai. O ji - diktatorių rankose. Tokiose kasyklose algos dažniausiai iš viso nemokamos, o jei mokamos, tai priklauso nuo to, ką darbininkas suranda. Geriausiu atveju jis gauna nemokamo maisto. Ieškodami blizgančių akmenukų žmonės nardo upėse, rausia tunelius. Užgriuvus, neišvengiamos laidotuvės.

Kaltinti už tai, kas darosi Afrikoje, vien buvusius kolonistus perdaug paprasta. Kalti ir valdžią paėmę afrikiečiai. Prieš 30 metų visokios gaujos ir revoliucionieriai apsišaukėliai iš tiesų kariavo dėl deimantų ir aukso. Tada imta kalbėti apie "kruvinus deimantus". Tik 2002 metais bendromis vyriausybių, verslininkų, žmogaus teisių gynėjų ir Jungtinių Tautų pastangomis buvo priimtas nutarimas, kuris vadinamas "Kimberlio procesu". Jis kontroliuoja nešlifuotų deimantų kilmę ir stebi, kad jie nebūtų karinių konfliktų finansavimo šaltinis.

Tie, kurie prie šio susitarimo prisidėjo, leidžiasi kontroliuojami. Bet yra zonų, tokių kaip Zimbabvės Respublika, kurios prezidentas Robertas Mugabė su panieka atmeta pasaulio kritiką bei įspėjimus ir tik juokiasi iš Kimberlio proceso. Praėjusių metų pabaigoje jo kariuomenė Murangės apygardoje nužudė 200 kalnakasių, nepaklususių prezidentui diktatoriui. Dabar Marangėje viskas priklauso R.Mugabei ir jo kariuomenei. Rausti urvus verčiami net vaikai. Laimikis kontrabandos keliu parduodamas Europoje arba arabams.

Visose Afrikos šalyse, jeigu tik jose yra deimantų, žmonės skursta ir vargsta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"